To nepatyrusiems – juokas. Tačiau DELFI kalbintų sutuoktinių Mato ir Rūtos nuomone, tik todėl, kad už tai nemokėjo iš savo kišenės.
„Pirkau brangiausią žieminę striukę - ir vos po kelių savaičių Vilniaus senamiestyje perrėžiau rankovę. 500 litų kaip šuniui ant uodegos. Nei užsiūsi, nei kažkaip kitaip paslėpsi skylę“, – pasakojo trijų vaikų mama Rūta.
Pasak moteris, kartą į nemokšiško apskardinimo kraštą susižeidė jos mažiausiasis vaikas – eidamas gatve ir braukdamas rankyte per pirmojo aukšto palanges.
„Įdomu, kas už nesaugias palanges atsakingas – namo gyventojai ar „Senamiesčio ūkis“? - domėjosi kita DELFI pašnekovė. Ji taip pat kliudė styrančias aštrumas ir susigadino kelis drabužius.
Persirėžė veidą
Kaip prisiminė DELFI pašnekovė, vaikystėje ji aštria palangės atbraila net persirėžė veidą: „Buvau pas močiutę, sukausi ir giliai persirėžiau prie pat akies. Palangės kraštas buvo aštrus“.
Kad taip iš tiesų nutinka, patvirtino ir kita vilnietė. „Mes savo bute darėme kapitalinį remontą, keitėme langus. Iš pradžių net dėmesio nekreipėme į lauko palangių apskardinimą. Tačiau kai pradėjau balkone džiauti drabužius, pati vis skaudžiai užkliūdavau už aštrios atbrailos. Kad nesusižeistų balkone žaidžiantys vaikai, kuriems tas kampas – ties galva, paėmusi skiautę audinio, kelis kartus sulanksčiau ir užklijavau lipnia juosta. Estetikos terasai neprideda, tačiau bent jau saugu“, – dalijosi moteris.
Jos nuomone, neapgalvotų sprendimų ar tiesiog broko pasekmės namuose – mūsų pačių reikalas. Tačiau viešose vietose turi būti užtikrintas žmonių saugumas.
„Senamiesčio ūkis“: reikėtų atidžiau vaikščioti
Tam pritarė ir UAB „Senamiesčio ūkis“ atstovas Jevgenij Sakovskij. „Neteko girdėti, kad žmonės skųstųsi dėl prastai apskardintų palangių. Žinoma, už kai kurių galima užsikabinti ir jei žmonės apie tai praneštų, „Senamiesčio ūkis“ reaguotų į tokį skundą. Jei palangė normaliai technologiškai sumontuota, nieko negalėtume padėti – patiems gyventojams reikėtų atidžiau žiūrėti, kur vaikšto“, – DELFI sakė specialistas.
Pabandėme padaryti eksperimentą – pereiti viena siauresnių Vilniaus senamiestyje Arklių gatvele. Šaligatvis tokio pločio, kad sunku prasilenkti, tad kliudyti palangę – visai realu.
Daugmaž trečdalio namų palangių kraštai užapvalinti, kelios išorės palangės – akmeninės. Visos kitos – grubiai išpjautos skardos, aštriais kraštais.
„Senamiestyje mažai naujų statybų, tad palangių apdailai naudotos senos technologijos. Po renovacijos ar remonto, kurį darė patys gyventojai, vienareikšmiškai jie prisiima atsakomybę už pakeistus langus ir lauko palanges, kurios yra jų dalis. Kai naujai keičiami langai, palangės, turi būti montuojamos „užvalcuotos“ apvalintais kraštais, kad nesužeistų žmonių“, – komentavo J. Sakovskij.
Meistras: samdo nekompetetingus darbininkėlius
Pasak „Senamiesčio būsto“ atstovo, remontuodami būstus žmonės dažnai neatkreipia dėmesio į palangių kokybę, o statybininkai šitoje vietoje bando sutaupyti.
Kaip DELFI sakė nenorėjęs prisistatyti skardininkas, gerai sumontuota palangė niekaip negalėtų sužeisti žmogaus ar sudraskyti drabužių. „Gali būti, kad keičiant langus nusamdomas koks nekompetetingas darbininkėlis ir jam liepiama apskardinti palangę, kad žmonės nesiskųstų. Jei palangė gerai padaryta staklėmis arba, kaip kad anksčiau, ir rankomis, už jos niekaip negalima užkliūti“, – komentavo meistras.
Lauko palangę meistrai rekomenduoja montuoti su 5-10 proc. nuolydžiu, kad lengvai nuslystų sniegas ir drėgmė nepatektų į patalpų vidų. Lango ir palangės sujungimo vieta užpildoma sandarumą užtikrinančiu silikonu. Palangių kraštai į mūro ar klinkerio apdailos sieną neįleidžiami. Kaip aiškina profesionalai, tokiu atveju palangė būtų stipriau veikiama temperatūrų, jų pokytis ardytų tinką.
Atvejais, kai kai palangė įleidžiama į angokraščius, 2-3 cm užlenkiami jų galai.