Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka teigė, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskųsti pernai gruodį ir šiemet sausį priimti savivaldybės sprendimai.
Pasak jo, nors įstatymas ir numato pirmenybę valdžios rengiamiems šventiniams renginiams, savivaldybė turi rasti bent valandą šioms eitynėms.
"Savivaldybė arogantiškai atsisako derinti laiką ir vietą, kur mes pageidaujame, ir mums primygtinai siūlo žygiuoti Upės gatvėje. Tikimės, kad teismas įpareigos savivaldybę rasti bent valandą laiko tą dieną visuomeniniam renginiui Gedimino prospekte", - BNS sakė J.Panka.
Jis pareiškė, kad "eitynės tikrai bus, nesvarbu, ar bus leidimas, ar ne". "Nesinorėtų, kad tokią gražią šventinę dieną aptemdytų provokacijos ar riaušės, todėl padarysime viską, kad tai būtų legalu", - kalbėjo J.Panka.
Jo teigimu, eitynių dalyviai žygiuoti Gedimino prospektu nori, nes būtent čia esančiuose Seimo rūmuose buvo priimtas Kovo 11-osios aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo, be to, tai "pagrindinė visos šalies gatvė" ir tradicinė eitynių vieta.
J.Panka atmetė kritikų apibūdinimus, kad šis renginys yra "neonacių eitynės".
"Norėčiau, kad tie žmonės, kurie taip teigia, pasižiūrėtų istorijos vadovėlius ir žodynus, ką reiškia "neonacis","fašistas" ir panašūs terminai. Kasmet Kovo 11-ąją žygiuojantys Lietuvos patriotai - tai įvairiausios amžiaus grupės, nuo motinų su kūdikiais iki garbaus pensinio amžiaus žmonių. Su mumis žygiuoja ir Kovo 11-osios signatarai, Seimo nariai, sporto klubų aistruoliai, įvairios visuomeninės jaunimo organizacijos. Ant tokių įvairiapusiškų eitynių uždėti neonacių etiketę gali tik silpno proto žmogus", - kalbėjo J.Panka.
Pernai tradicinėse nacionalistinėse eitynėse minint Nepriklausomybės atkūrimo dieną dalyvavo apie apie 900 žmonių.
Nešina valstybinėmis trispalvėmis minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, tačiau kai kurie žmogaus teisių gynėjai sukritikavo vėl skambėjusį šūkį "Lietuva lietuviams" ir skustagalvių dalyvavimą eisenoje.
Daugiausia kritikos eitynės sulaukė 2008 metais, kai jose buvo skanduojami antisemitiniai šūkiai.
Lietuva Kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės atstatymo aktą, kuris sugrąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios sovietų okupacijos.