Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Antrasis Lietuvos narystės NATO dešimtmetis: kas lems sėkmingos mūsų istorijos tęsinį?“ J. Olekas pabrėžė, kad Aljanso kolektyvinės gynybos principas vykstant konfliktui Rytų Ukrainoje yra svarbus nei bet kada anksčiau, bet norint tikėtis sąjungininkų pagalbos, Lietuvai visų pirma reikia prisidėti prie NATO ir kitų tarptautinių organizacijų iniciatyvų užtikrinant stabilumą kituose pasaulio regionuose.
„Tik prisidėdami prie kitų saugumo, galime tikėtis, kad kiti pagelbės mums. Mūsų indėlis į Afganistano, Irako ar Afrikos šalių saugumą atsipirko su kaupu. Mūsų šalyje sąjungininkų skaičius yra didesnis nei didžiausias lietuvių skaičius operacijose vienu metu“, – kalbėjo ministras.
Anot ministro, dabartinė Lietuvos padėtis ženkliai skiriasi nuo 1940 metų, todėl užsienio karinės agresijos atveju kariuomenei būtų duotas įsakymas veikti.
„Šiandien mes turime kitą kariuomenę, šiandien taip nebus, kad niekas neiššaus, – teigė J. Olekas. – Mes turime pajėgumus tokius, kokius turime ir tai nėra vaikų žaisliukai. Taip, jai reikia modernizacijos, jai reikia daugiau karių, bet tie, kurie tarnauja – (kariuomenės – ELTA) vadas, karininkai, eiliniai kariai – jie yra pasiruošę ginti valstybę“
Šiemet biudžeto asignavimai krašto apsaugai buvo padidinti beveik trečdaliu iki beveik 425 mln. eurų. Tai sudaro 1,11 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto.