Kaip DELFI jau skelbė, E. Jurkevičius prašo išsiaiškinti, ar žurnalistai, vadindami valstybės tarnautojus „valdininkais“, o Seimo narius – „seimūnais“, nepažeidžia Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso. E. Jurkevičiaus manymu, tokie pavadinimai yra nekorektiški valstybės tarnautojų ir politikų atžvilgiu.

Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkės Irenos Smetonienės, priesaga „ūnas“ – viena dariausių, su ja žodžiai daromi iš visų kalbos dalių – veiksmažodžių, skaitvardžių, daiktavardžių, būdvardžių. Akademinėje gramatikoje priesaga pateikiama kaip tinkama asmenų, gyvų ir negyvų daiktų, augalų pavadiniams kurti.

„Visą laiką mąsčiau, iš kur galėjo kilti nuostata, kad „ūnas“ galėtų turėti neigiamą reikšmę. Yra maža grupė su „ūnas“ priesaga iš veiksmažodžių padarytų žodžių, kurie turi neigiamą reikšmę. Tačiau tada ir pamatinis žodis turi neigiamą reikšmę – šaipytis-šaipūnas, keiktis-keikūnas“, - aiškino I. Smetonienė.

Tačiau yra ir kitokių iš veiksmažodžių padarytų žodžių: malti-malūnas, žygiuoti-žygūnas. „Vadinasi, negalima apibendrinti, kad visi iš veiksmažodžių su priesaga „ūnas“ padaryti žodžiai yra neigiamai konotuoti“, - teigė VLKK pirmininkė.

I.Smetonienė priminė, kad žodyne pateikiamas ir veiksmažodis „seimuoti“ – bendrai priimti kokius nors nutarimus. „Šis žodis galimas, tik mūsų pamirštas, jis irgi neturi neigiamos reikšmės. Galų gale, žodžiai iš skaitvardžių – pirmas-pirmūnas. Tai – aukščiausias įvertinimas, vadinasi, priesaga niekuo dėta“, - kalbėjo pašnekovė, aiškinanti, kad neigiamos reikšmės neturi ir žodžiai, padaryti iš daiktavardžių: karys-kariūnas, karalius-karaliūnas, pareiga-pareigūnas, seniūnija-seniūnas.

„Tad drąsiai galime iš Seimo padaryti „seimūnas“. Man net nebūtų atėję į galvą pamanyti, kad čia yra neigiama reikšmė. Neigiama reikšmė paprastai suteikiama žodžiui - jis siejamas su tam tikrais darbais, tam tikromis nuostatomis, ir tada pasidaro neigiamas. Tiesiog reikia dirbti, kad žmonės būtų patenkinti, ir neigiama reikšmė žodžiui nebus suteikiama“, - konstatavo VLKK pirmininkė.

Lygiai taip pat, pasak jos, su „valdininkais“ - niekuo dėtas nei pats žodis, nei jo daryba. „Valdininkas – plačiau vartojamas žodis, kai kas mano, kad galėtų būti valstybės tarnautojo sinonimas, tačiau, mano manymu, jis dar platesnis – ir mane galima vadinti valdininke, nors esu pareigūnė, ne valstybės tarnautoja“, - kalbėjo VLKK pirmininkė.

LŽLEK pirmininkė E. Žiobienė teigė, kad komisija E. Jurkevičiaus kreipimosi dar negavo. Jei toks kreipimasis būtų gautas, komisija spręstų, ką su juo daryti.

E. Žiobienei neramu dėl naujų Seimo narių, „pateikiančių neadekvačius skundus“. „Jie nelabai suvokia, kad jų kritikos ribos platesnės, o žurnalistai turi teisę naudoti ir lingvistines priemones, netiksliai apibūdinti situaciją ar netgi hiperbolizuoti, išskyrus asmens žeminimą ir šmeižimą“, - kalbėjo LŽLEK pirmininkė.