Praėjusio savaitgalio įvykiai Rusijoje
„Tikrai savaitgalis buvo neramus. Teko nemažai dirbti, nežiūrint į šventinę nuotaiką. Reikėjo kontaktuoti ir su mūsų partneriais, kontaktuoti su Lietuvoj esančiais partneriais, mūsų regione esančiais partneriais, su Europos Sąjungos bei NATO kolegomis“, – dalijosi R. Liubajevas.
Jis pripažino, kad susiklosčiusi situacija jam nebuvo netikėta. Anot Valstybės senos apsaugos tarnybos vado, anksčiau ar vėliau tam tikri procesai vis tiek būtų prasidėję.
„Aš manau, kad tai pirmas toks geras pavyzdys, parodantis, kokia situacija yra Rusijoje, nes Putino režimas, ko gero, demonstruoja tokią tautos vienybę, rusų žmonių karo palaikymą, tačiau situacija parodė, kad toli gražu – problemų yra ir tos problemos, laikui bėgant, tikrai gilės“, – teigė R. Liubajevas.
Įvardijo, kokia saugumo situacija vyrauja mūsų regione
Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado, specialistai nuolat stebi kaimyninę situaciją ir kaip ji gali paveikti gyvenimą mūsų šalyje.
„Labai svarbu turėti pakankamai informacijos, tam, kad įvertintume situaciją ir darytume tam tikras išvadas, ir ruoštis galimiems scenarijams. Kalbant apie saugumo situaciją mūsų regione – ji jau keletą metų yra labai sudėtinga, dėl vykstančio karo, dėl hibridinės atakos, dėl kitų procesų, kurie vyksta mūsų regione, mūsų kaimynystėje“, – dalijosi jis.
Tačiau R. Liubajevas pabrėžė, kad mūsų saugumo situacija labai skiriasi nuo situacijos Ukrainoje.
„Mes, vis dėlto, esame kolektyvinės gynybos sistemos dalis, mes esame NATO nariai ir bet koks įsiveržimas arba bandymas neteisėtai vykti per valstybės sieną kariniams daliniams, kariškiams – būtų traktuojama kaip ataka prieš Lietuvą ir prieš NATO“, – teigė jis.
Lietuvos ir Rusijos siena – kiek stipri ji yra?
Anot R. Liubajevo, Lietuvos ir Rusijos sienos stebėjimo sistemos buvo įrengtos dar 2015 metais – nuo tada siena stebima šiuolaikinių sistemų pagalba.
„Yra ir fizinis barjeras. Jis šiek tiek skiriasi nuo dabartinio prie Baltarusijos sienos, bet ten jis yra. Be to, mes ten geografiškai turime nemažai kliūčių. Tai, pirmiausia, Nemunas, ežerai, jūra, marios – tokių didelių karinių junginių judėjimas per kliūtis, tokias kaip per Nemuną, tikrai yra sudėtingas, todėl, manyčiau, situacija prie sienos su Rusijos federacija tikrai yra gerai kontroliuojama“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, jis pats nuolat palaiko ryšius ir su Estijos, Latvijos bei Lenkijos sienos apsaugos tarnybos vadovais.
„Susitarėme, kad palaikysime nuolatinį ryšį, nes svarbu žinoti, kas vyksta prie išorinių sienų mūsų regione: kokie veiksmai, ką pasieniečiai planuoja daryti. Sutarėme, kad stebėsime situaciją, informuosime vieni kitus ir derinsime veiksmus. Labai svarbu tuos veiksmus derinti, kadangi mes gyvename toj bendroje erdvėje ir visą laiką tie saugumo iššūkiai yra bendri“, – aiškino jis.
Patirties suteikė hibridinės atakos
Anot R. Liubajevo, reikia pripažinti, kad nemažai patirties Lietuvai suteikė du metus trukusios hibridinės atakos arba, kitaip tariant, Aleksandro Lukašenkos organizuota migracijos krizė.
„Dabar mes daugiau įsivaizduojam, kas yra hibridinė grėsmė. Atsirado tas supratimas ir Europos Sąjungoje, ir NATO kontekste, nes visą laiką hibridinių priemonių taikymas buvo ne visai išnagrinėta problema ir tik paskutiniu metu, pradedant ir nuo karo veiksmų Ukrainoje, ir Moldovoje, ir Sakartvele, vis dėlto, suprato, kad reikia nemažai dėmesio reikia skirti hibridikai, nes tai – viena iš naujų karo technologijų, kuri tikrai gali būti panaudota bet kur“, – teigė jis.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado teigimu, turime didinti tiek savo, tiek bendrą NATO ir Europos Sąjungos atsparumą.
Įvardijo provokacijų pasienyje galimybes
Vis labiau nerimaujama dėl Prigožino veiklos Baltarusijoje bei kaip tai gali atsiliepti Lietuvai. Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado R. Liubajevo, provokacijų iš Prigožino pasienio ruože prognozuoti nereikėtų, tačiau svarbų vaidmenį čia atlikti gali kitas asmuo.
„Jeigu ir būtų provokacijų, tai tos provokacijos NATO viršūnių susitikimo metu gali būti inspiruotos, organizuotos Lukašenkos režimo ir jo parankinių. Deja, Baltarusijos pasieniečiai yra būtent Lukašenkos režimo įrankis ir tos provokacijos gali būti organizuojamos būtent pasieniečių arba kitų institucijų atstovų. Nemanau, kad Prigožinas arba jo samdiniai kažkaip aktyviai įsitrauktų į tas provokacijas“, – dalijosi jis.
Anot jo, Baltarusijos provokacijos pasienyje yra tikėtinos, todėl tam yra aktyviai ruošiamasi ir, anot jo, šiai dienai neteisėtos migracijos situacija Lietuvoje jau yra ganėtinai palanki.
„Regiono kontekste, jeigu mes žiūrėsime į situaciją prie sienos, tai daugiausiai šiuo metu problemų yra prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos. Pateiksiu tokią statistiką: nuo šių metų pradžios, nuo sausio 1 dienos, mūsų kolegos lenkai fiksavo beveik 14 tūkstančių bandymų neteisėtai kirsti sieną. Latvijos kolegos – apie 4200 fiksuoja Valstybės sienos pažeidimų. Pas mus nuo metų pradžios – 1200“, – dalijosi R. Liubajevas.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado teigimu, tai nereiškia Baltarusija nustojo vykdyti hibridines atakas.
„Pasikeitė intensyvumas. Jis pasiekė gana žemą lygį, bet ta hibridinė ataka tebevyksta. Aišku, prie mūsų sienos su Baltarusija – šiek tiek ramiau, bet, jeigu mes žiūrėsime į situaciją mūsų regione, matome, kad ir Lenkijoje didėja srautai, ir kaimyninėje Latvijoje – tai tie migrantai tikrai dar yra“, – aiškino jis.
R. Liubajevo teigimu, A. Lukašenkos motyvacijos lygis panaudoti migraciją kaip ginklą yra nukritęs dėl mūsų regiono atliktų veiksmų.
„Mums pavyko atstovėti, mums pavyko apginti savo sieną, mes parodėme, kad mes nepasiduosime toms provokacijoms ir, kad, kalbėdami apie nacionalinį saugumą, kalbėdami apie viešąjį saugumą darysime viską, kad apgintume savo sienas nuo tokios hibridinės atakos. Lukašenkos režimas suprato, kad toks mastas tokios hibridinės operacijos daugiau kenkia jam ir sudaro daug daugiau problemų negu naudos, nes Lukašenka nepasiekė nei vieno iš savo politinių tikslų“, – dalijosi pašnekovas.
Kokios yra Rusijos provokacijų galimybės?
Anot R. Liubajevo, tai, kad Rusija šiuo metu galėtų atlikti panašias provokacijas – mažai tikėtina versija.
„Šiuo metu Rusija turi tikrai nemažai problemų. Kaip matome iš šio savaitgalio įvykių, tų problemų, matyt, bus tik daugiau artimiausiu metu, o paruošti tokią operaciją – reikia pajėgumų, reikia laiko ir reikia labai konkrečių tikslų“, – teigė jis.
Savaitgalį visi tikėjosi, jog Rusijoje įvyks pasipriešinimas režimui ir prasidės pilietinis karas. Anot pašnekovo, tokiu atveju pabėgėlių iš Rusijos Lietuva būtų sulaukusi daugiau.
„Aš manyčiau, kad įvairių žmonių galėtų būti tarp tų bėgančių nuo to civilinio karo, bet, be jokios abejonės, kaimyninėms valstybėms tai būtų tam tikras iššūkis, nacionalinio saugumo užtikrinimo kontekste. Aišku, būtų priimami politiniai sprendimai, kaip traktuoti tuos pabėgėlius, kokį statusą suteikti jiems Europoje“, – aiškino jis.
R. Liubajevo teigimu, tokioje situacijoje veiktų politiniai sprendimai, kurie būtų diskutuojami ir Europos Sąjungos kontekste, kaip buvo daroma ir prasidėjus karui Ukrainoje.
„Kaip matome, Baltijos šalių valstybės ir Lenkija, prasidėjus karui, gan griežtai reagavo į situaciją, reagavo į tuos pasikeitimus. Kaip yra žinoma, visos trys Baltijos valstybės ir Lenkija priėmė sprendimą apriboti rusų piliečių atvykimą į mūsų teritoriją – tai buvo regioninis sprendimas. Aišku, ne visos Europos Sąjungos šalys prie to prisijungė, vėliau Suomija prisijungė prie to mūsų pakto“, – pasakojo jis.
Atskleidė, kokia situacija matoma Baltarusijos pasienyje
Nors Lietuvos ir Baltarusijos sieną skiria tik tvora, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado R. Liubajevo teigimu, pasieniečiai nebepalaiko jokio kontakto.
„Tas kontaktas nutrūko iš karto prieš Baltarusijos prezidento rinkimus, o kai prasidėjo neteisėta migracija – visiškai atsisakė bendradarbiauti. Dabar jokio kontakto nėra, net per tvorą, žinokite, nesisveikiname“, – dalijosi jis.
Anot jo, Lietuvos piliečiai taip pat turėtų gerokai apgalvoti savo vizitus kaimyninėje Baltarusijoje, nes, R. Liubajevo teigimu, šiai dienai Lietuva ir Baltarusija yra priešai.
„Mes nuolat kartojame, kad tai tikrai labai pavojinga kelionė ir kiekvienas asmuo, Lietuvos Respublikos pilietis, turi labai gerai įvertinti poreikį vykti į šitą valstybę. Kaip yra žinoma, Lukašenka paskelbė tokį bevizį režimą Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos piliečiams. Nemažai mūsų piliečių, pasinaudodami ta proga, ten važiuoja, aišku, deklaruodami, kad jie ten nori aplankyti vietas, pasižiūrėti Baltarusiją, pabendrauti su savo draugais, bet suprantama, kad dauguma žmonių vyksta ekonominiais sumetimais“, – pasakojo pašnekovas.
R. Liubajevo teigimu, turime nepamiršti, jog Baltarusijoje gali iškilti nemažai pavojų, o jų pasekmės – nelengvos.
„Galimybės Lietuvos suteikti konsulinę paramą – šiuo metu yra ribotos, nes beveik nebeliko nei konsulato, nei ambasados. Žmonės liktų savo likimo valiai ir padėti jiems sugrįžti arba išvengti tų problemų – jau tų svertų, įrankių tikrai nėra, todėl kiekvienas turi gerai įvertinti“, – aiškino pašnekovas.
Anot jo, tokios pačios pozicijos laikosi ir kitos mūsų regiono šalys, nes rizikos yra didelės.
Atnaujintas sienos priedangos planas
Atnaujintas sienos priedangos planas turėtų būti priimtas dar iki NATO viršūnių susitikimo. R. Liubajevas atskleidė, kas turėtų būti padaryta ir kokių pavojų siekiama išvengti.
„Šiuo metu tas priedangos planas egzistuoja, bet jis buvo parengtas jau prieš daug metų ir per visas tas krizines situacijas iškilo poreikis jį patobulinti, ir su priedangos planu buvo daug dirbama“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, priedangos planas yra neviešas dokumentas, todėl plačiai jo komentuoti nevertėtų, tačiau jame yra numatyti tam tikrų įvykių scenarijai bei nustatyti valstybės sienos apsaugos lygiai, kurie priklauso nuo tam tikrų sąlygų ir veiksnių.
„Tas planas mums suteiks galimybę dar greičiau reaguoti, nes situacija prie sienos gali pasikeisti labai greitai. Per valandą gali būti visiškai kitokia situacija, dėl to turime jau šiek tiek lanksčiau, greičiau reaguoti ir tas priedangos planas galėtų padėti mums tą padaryti“, – aiškino R. Liubajevas.
