Buvusio Seimo nario „Bartoševičiaus“ vardu pakrikštytoje sesijoje parlamentarai planuoja išklausyti Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės atsakymus į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus.
Parlamentarai spręs, ar sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, kuri sieks išsiaiškinti, ar buvo nutekinta informacija apie teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus.Tokią komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Jei Seimas pritartų, joje dirbtų Seimo nariai, kurie turi teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Parlamentinio tyrimo iniciatoriai nutarimo projekte pateikė 10 klausimų,į kuriuos teks atsakyti komisijai. Siūloma pavesti komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Savo parašus po nutarimo projektu padėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.
Beje, ši iniciatyva sulaukė Seimo Teisė departamento kritinių pastabų, kurias planuoja įvertinti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Bus pasiūlyta sudaryti tyrimo komisiją dėl galimo informacijos nutekinimo
Nutarimo projektą dėl parlamentinio tyrimo Seimui 56 parlamentarų vardu ketina pateikti Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos„narys Saulius Skvernelis. Ketvirtadienį planuojamas šios iniciatyvos pateikimas svarstymas ir priėmimas.
Tyrimo komisiją, kurioje dirbtų 13 parlamentarų, siūloma sudaryti laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo. Jei Seimas pritartų, joje dirbtų Seimo nariai, kurie turi teisę pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“.
Komisija sieks išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su netikėtu Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus pareiškimu apie Seimo nario mandato atsisakymą. Komisija tirs, kiek šios aplinkybės yra galimai susijusios su tuo, kad Kristijonui Bartoševičiui iš anksto galėjo būti atskleista informacija apie jo atžvilgiu teisėsaugos atliekamą ikiteisminį tyrimą.
Nutarimo projekto iniciatoriai akcentuoja poreikį išsiaiškinti „ar Seime, ar kurioje kitoje valstybės ar teisėsaugos institucijoje, nebuvo sudarytos prielaidos atskleisti duomenis apie Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą anksčiau, nei apie šį ikiteisminį tyrimą viešai paskelbė Generalinė Prokuratūra“.
Parlamentinio tyrimo iniciatoriai nutarimo projekte pateikė 10 klausimų, į kuriuos teks atsakyti komisijai.
Parlamentinį tyrimą inicijuoja visos Seimo opozicinės frakcijos. Savo parašus po nutarimo projektu padėjo Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, socialdemokratų, Lietuvos regionų frakcijų atstovai.
Siūloma pavesti laikinajai komisijai parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadą pateikti Seimui iki šių metų kovo 30 d.
Imsis po skandalo atsiradusių vaikų apsaugai skirtų įstatymų
Neeilinės sesijos metu taip pat bus pateiktos įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų registruotos įstatymų pataisos, kuriomis siekiama apsaugoti seksualinį smurtą patyrusius nepilnamečius.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymų pataisas parengusi Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ siūlo nustatyti, kad vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą, būtų skiriamas specializuotą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas.Išimtis būtų taikoma tik tada, kai vaiko tėvai yra sudarę teisinių paslaugų teikimo sutartį su jų pasirinktu advokatu.
Tokie specialiai parengti advokatai bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą. Taip pat tokiems vaikams būtų teikiama valstybės finansuojama specializuota psichologinė pagalba. Jos teikimo tvarką nustatytų socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrai.
Seimo narė socialdemokratė Dovilė Šakalienė siūlo priimti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, numatančias, kad pakartotinė nukentėjusio vaiko apklausa leidžiama tik išimtiniais atvejais. Jomis siekiama sušvelninti nukentėjusio vaiko patiriamą įtampą, nemalonius išgyvenimus, išvengti vaiko pakartotinio traumavimo baudžiamajame procese.
D. Šakalienė siūlo numatyti, kad nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausa ikiteisminiame tyrime leidžiama tik vieną kartą, nebent pakartotinė apklausa būtina dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Įtvirtinus siūlomus pakeitimus, nepilnamečių ir mažamečių nebus galima ikiteisminiame procese apklausti pakartotinai dėl tų aplinkybių, kurias jie jau yra paaiškinę.
Kodekse siūloma numatyti, kad apklausos metu leidžiama skelbti pertrauką remiantis psichologo rekomendacija dėl vaiko emocinės, psichologinės ar fizinės būklės.
Seimo narė Dovilė Šakalienė parengė ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma dvigubinti Vyriausybės nustatytą užmokestį advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą vaikui, nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo. Jos nuomone, šiuo metu Vyriausybės nustatytas advokato atlygis už teikiamą antrinę teisinę pagalbą neatitinka rinkos sąlygų.
Įstatymo pataisomis taip pat siūloma sudaryti galimybę pasirinkti advokatą, o valstybė dalinai kompensuotų pagalbos kainą. D. Šakalienė siūlo šį kompensavimo mechanizmą taikyti būtent nukentėjusiojo nuo seksualinių nusikaltimų nepilnamečio atstovavimui.
Seimo Darbo partijos frakcijos nariai siūlo pagreitinto proceso tvarka nagrinėti su seksualiniu smurtu prieš nepilnamečius ar mažamečius susijusias bylas.
Jų įregistruotame Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) pakeitimo projekte numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl tokių bylų turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 3 mėnesius. Šiuo metu šis terminas yra nuo 3 iki 9 mėn. priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo.
Taip pat siūloma nustatyti, kad bylos dėl nusikaltimų, kurie padaryti žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kur nukentėję yra nepilnamečiai ir mažamečiai, būtų nagrinėjamos pagal iš anksto suderintą ir nustatytą posėdžio grafiką, tarp posėdžių pertraukos negalėtų būti ilgesnės nei 14 dienų, nebent teismas motyvuota nutartimi nuspręs kitaip.
„Darbiečiai“ siūlo numatyti, kad tokios bylos turi būti pradėtos nagrinėti ne vėliau kaip per 20 dienų nuo teismo nutarties perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priėmimo.
Projekto autorių teigimu, su seksualiniu smurtu prieš nepilnamečius ir mažamečius susijusios bylos yra labai jautrios, todėl tokie nusikaltimai turi būti išspręsti kuo operatyviau.
Neeilinėje sesijoje svarstomi tik jos iniciatorių pateikti klausimai.
Planuojama, kad vidurdienį prasidėsianti neeilinė Seimo sesija turėtų baigti darbą iki 16 val.
