„Nedalyvausiu. Na, kol kas nieko daugiau nesakysiu, bet tvirtai esu apsisprendusi nedalyvauti“, - DELFI sakė I. Degutienė.
Šiuo metu partijos vairas patikėtas ekspremjerui Andriui Kubiliui. Fiziko išsilavinimą turintis A. Kubilius partijai vadovauja nuo 2003-iųjų, vadovavimą partijai jis perėmė iš buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, dabartinio europarlamentaro Vytauto Landsbergio.
A. Kubilius pirmininko rinkimuose dalyvaus ir šį kartą.
I. Degutienė dėl TS-LKD pirmininko posto varžėsi 2011 m. Tuomet politikė turėjo visas galimybes tapti konservatorių lydere, tačiau nusileido partijos bendražygiui A. Kubiliui. Už jį prieš dvejus metus balsavo 5546 partijos nariai, už I. Degutienę – 4628.
Politikė teigia, kad TS-LKD viduje pastaruoju metu išryškėjo du sparnai: liberalusis, orientuotas į ekonominius dalykus, ir tradicinis, akcentuojantis tautinės valstybės ir krikščioniškųjų vertybių svarbą. Pati I. Degutienė priskiriama pastarajam sparnui, tačiau ji teigia, jog „konservatyvios modernizacijos“ vizija šiuo metu tenkina daugelį partijos narių, o krikdemiškasis sparnas nesudaro kritinės masės.
„Akivaizdu, kad dabartinė partijos raidos trajektorija, akcentuojant partijos stiprybę miestuose bei „konservatyvios modernizacijos“ viziją, tenkina didžiąją dalį partijos vadovybės ir narių. Nors ir stiprėja kritiškai tokią partijos raidą vertinanti grupė, ji nesudaro pokyčiams reikiamos kritinės masės. Todėl mano atsisakymas kandidatuoti yra grindžiamas nenoru sukelti nereikalingų kalbų dėl galimai partiją skaldančių veiksmų. Tikiu, kad TS-LKD, kaip Sąjūdžio vertybių ir krikščioniškos tradicijos puoselėtoja, yra pajėgi rasti naujų lyderių, kurie sustiprintų TS-LKD balsą ir vertybių sklaidą Lietuvos politiniame gyvenime“, - savo pranešime spaudai sakė I. Degutienė.
Primenama, kad partijos skyriai, be I. Degutienės, jau yra iškėlę A. Kubiliaus, Valentino Stundžio, Vytauto Landsbergio, Naglio Puteikio, Pauliaus Saudargo, Agnės Bilotaitės, Dainiaus Kreivio, Audroniaus Ažubalio, Manto Adomėno, Arvydo Vidžiūno, Kęstučio Masiulio, Rasos Juknevičienės, Laimos Andrikienės, Raimundo Aleknos, Kazio Starkevičiaus, Andriaus Kupčinsko ir Arvydo Anušausko kandidatūras.
Konservatorių pirmininkas renkamas tiesioginiuose visų partijos narių rinkimuose. Kandidatus gali kelti partijos taryba, bendrijos, frakcijos, skyriai, skyrių sueigos, bendruomenės, kandidatų kėlimas baigiasi iki esamo partijos pirmininko kadencijos likus dviems mėnesiams. Kandidatų kėlimas baigsis kovo 18-ąją.
Pirmininko rinkimai laikomi įvykusiais, kai juose dalyvauja ne mažiau nei pusė visų partijos narių.
A. Ramonaitė: partijai šiuo metu naudingesnis A.Kubilius
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų docentė Ainė Ramonaitė DELFI teigė mananti, kad partijai šiuo metu naudingesnis A. Kubilius, nepaisant fakto, jog I. Degutienė atrodo simpatiškesnė visuomenei.
„Kalbant apie lyderius, manau, kad partijai šiuo metu naudingesnis A. Kubilius negu I. Degutienė, nepaisant to, kad pati I. Degutienė visuomenėje yra populiaresnė, bet vėl klausimas, kokioje visuomenės dalyje ji populiaresnė. Galbūt ne toje, kuri balsuoja už Tėvynės sąjungą“, - svarstė politologė.
„Akivaizdžiausias to įrodymas, kad A. Kubilius preferenciniame balsavime Seimo rinkimuose surinko daugiau už I. Degutienę. Vadinasi, tarp Tėvynės sąjungos rinkėjų A. Kubilius yra populiaresnis“, - pridūrė mokslininkė.
Jos teigimu, A. Kubilius yra tarsi to tokio moderniojo sparno atstovas, o I. Degutienė – tradicionalistinio, krikdemiškojo. Tačiau tradicionalistai ir vyresni rinkėjai bet kuriuo atveju balsuos už TS-LKD, nors jų gretos retėja, o norint pritraukti jaunimo balsus modernusis sparnas yra svarbesnis.
Bet A. Ramonaitė pažymi, kad šiai partijai reiktų jau auginti naujus lyderius.
„Nemanau, kad staiga dabar reiktų imti ir kažką keisti, bet anksčiau ar vėliau atsinaujinti reikėtų ir gal galėtų būti jau ir kitas žmogus, kuris įkūnytų tą modernųsį veidą, jeigu A. Kubiliui prasčiau sektųsi“, - sakė A. Ramonaitė.
Konservatorių dilema: kaip pritraukti balsų ir neatimti jų iš partnerių liberalų
Tačiau konservatoriams laimėti daugumą parlamento rinkimuose beveik neįmanoma, o valdančią daugumą jie gali sudaryti tik su koalicijos partneriais. Liberalų sąjūdis gali bti vadinamas natūraliu konservatorių koalicijos partneriu, tačiau jeigu konservatoriai pritrauks jaunimo balsus – juos veikiausiai atims iš Liberalų sąjūdžio.
Taip konservatoriams kyla dilema – kaip kuo daugiau laimėti balsų, neatimti jų iš potencialių koalicijos partnerių bei nepavirsti „catch all“ tipo partija.
„Taip, iš tiesų yra tokia dilema. Galima galbūt tikėtis, kad ekonomikai augant ir formuojantis viduriniajam sluoksniui, dirbančiam ne valstybės įstaigose, bet privačiame sektoriuje, potencialus elektoratas gal po truputėlį kažkada didės, bet dabar Tėvynės sąjungai natūraliai surinkti daugumą yra praktiškai neįmanoma net ir kooperuojantis su liberalais“, - sakė politologė.
„Jų vienintelis šanas yra paimti kažkokį kitą elektoratą arba sudaryti koaliciją su kažkuo, kas tą kitą elektorato gabalą galėtų paimti. Tai tikrai didelė dilema, kurią aną sykį pavyko taip netikėtai išspręsti su Tautos prisikėlimo partijos pagalba“, - pridūrė A. Ramonaitė.