Treniruotis su NATO sąjungininkais atvykę vokiečiai džiaugiasi Lietuvos karių suteikiama pagalba ir profesionalumu. Ir, nors daugiau nei pusė karių atvyko prieš pat pratybų pradžią, dalis jų pirmuosius žingsnius Lietuvos kariuomenės poligonuose žengė likus savaitei ar net mėnesiui iki tarptautinių mokymų, rašoma Krašto apsaugos ministerijos pranešime spaudai.
Pirminė užduotis – įrengti karių stovyklas
Jau nuo spalio 5 dienos Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje ėmė kurtis keli Vokietijos kariai, atsakingi už stovyklos pratyboms įrengimą. Jiems patikėta užduotis – sudaryti tinkamas sąlygas į pratybas vėliau atvykstantiems kariams. „Mums reikėjo įrengti visą palapinių miestelį, organizuoti logistinį aprūpinimą, paruošti vietas transportui“, – sakė Vokietijos kariuomenės kapitonas.
Vienas iš pirmųjų ruoštis pratyboms atvykusių Vokietijos karių džiaugėsi, kad lietuviai buvo ypatingai paslaugūs ir bet kurią akimirką buvo pasiruošę padėti. „Mums viskas sekėsi labai sklandžiai. Jei tik iškildavo bent kokia problema, ar ko prireikdavo, lietuviai akimirksniu tuo pasirūpindavo. Tereikėjo paprašyti. Mums tai labai palengvino darbą ir visą stovyklą įrengėm per 11 dienų“, – apie stovyklos įrengimo darbus dėstė kapitonas.
Karininko teigimu, visas pasirengimas tarptautiniams mokymams vyko nepriekaištingai, o ir pratybų metu sąjungininkus priimantys Lietuvos kariai padeda kaip galėdami. „Lietuviai tikrai labai profesionaliai rūpinasi mūsų kariais ir dėl to esame labai dėkingi“, – teigė jis.
Pratybos už Vokietijos stovyklų įrengimą atsakingam kapitonui ir jo kolegoms ne tik prasidėjo anksčiau, bet ir baigsis daug vėliau. Vos išvykus mokymų veiksmuose dalyvavusiems kariams, maža grupė už logistiką atsakingų karių pradės stovyklos ardymą. „Jau kitą dieną imsimės ardyti palapines ir kitus statinius. Tai užtruks nemažai laiko, todėl tikimės viską baigti dar šį mėnesį.“ Karininkas pridūrė, kad jie planuoja išvykti gruodžio 5 dieną, todėl iki to meto poligone neturėtų likti nė žymės čia buvusių Vokietijos karių.
Pratyboms pasirengti padeda ir inžinieriai
Kiek vėliau už logistus į Lietuvą atvyko Vokietijos karo inžinieriai. Generolo Silvestro Žukausko poligonelikus savaitei iki pratybų jie jau pradėjo įrenginėti apkasus. Tai dar vieni kariai, kurie koviniuose veiksmuose dalyvauja mažai. Mokymuose aktyviai su judančių karių grupėmis dalyvauja tik sprogmenų neutralizavimo specialistai, kurie, esant reikalui, ne tik pašalina tariamų priešų paliktus sprogstamuosius užtaisus, bet ir patys įrenginėja tariamus minų laukus ir kitas inžinerines kliūtis. Viso į pratybas atvyko apie 40 karo inžinierių iš Vokietijos.
„Mes į Lietuvą atvykome anksčiau už daugumą karių, nes turėjome paruošti vietovę būsimiems veiksmams. Įrenginėjome apkasus, tvarkėme kelius“, – pasakojo štabo seržantas iš karo inžinerijos būrio. Jo teigimu, nors kariai ir užsiima apkasų įrenginėjimu, svarbiausia jų užduotis – padėti mūšio lauke esantiems pėstininkams. Jie rūpinasi, kad keliai būtų pravažiuojami, valo medžių išvartas, sugedus transportui taip pat suteikia pagalbą – partempia sugedusias technines priemones į remonto dirbtuves.
Pasak karo inžinerijos seržanto specialisto, Lietuvos apylinkės mažai kuo skiriasi nuo Vokietijos. „Pas mus vietovės yra labai panašios. Miškai net nėra tokie tankūs, kaip mūsų teritorijoje, todėl dirbti yra tikrai lengva ir kažkokių specialių veiksmų imtis tikrai nereikia. Kita vertus, mūsų tarnyba yra tokia, kad privalome prisitaikyti prie bet kokių sąlygų ir kraštovaizdžių“, – apie Lietuvos poligonų kraštovaizdį pasakojo karys.
Vokietijos karo inžinieriai be specialios paskirties technikos (pvz., inžinerinės-evakuacinės paskirties sunkioji vikšrinė transporto priemonė BPZ) naudoja šarvuotus ratinius transporterius TPz Fuchs.
Daugiausiai vokiečių gretose – žvalgų
Apie pusę į tarptautines pratybas atvykusių sąjungininko kontingento sudaro žvalgų kuopa. Vokietijos žvalgai – įvairiausiomis žvalgybinėmis technologijomis apsirūpinę kariai, pirmieji įžengia į priešo teritoriją,bet išlieka nepastebėti. Gausiausiai karinėje stovykloje įsikūrę žvalgai net pasisiuvo savo vėliavą, specialiai skirtą pratyboms „Geležinis kardas 2014“.
„Mes turime būti pasiruošę viskam. Svarbiausia, kad judame tyliai ir privalome išlikti nepastebėti“, – apie savo tarnybos specifiką pasakojo vienas štabo seržantas. Jis pasakojo, kad žvalgai, nors ir ginkluoti, šaunamuosius ginklus naudoja tik ypatingais atvejais, jei prireikia apsiginti. „Judame labai lengvai. Puolime paprastai nedalyvaujame, nes patrulį sudaro vos du automobiliai. Juose sėdi po tris karius, todėl būnam tik šešiese. Mes, kaip žvalgai, paprastai išvykstame ilgam laikotarpiui, patruliai trunka bent penkias paras, o į priešo teritoriją skverbiamės iki 60 kilometrų“, – teigė žvalgas.
Vokietijos žvalgai daugiausiai naudojasi šarvuotais žvalgybiniais visureigiais Fennek. Juose įmontuota pati įvairiausia žvalgybai reikalinga įranga, įskaitant bokšteliuose esančias paprastas ir šilumines vaizdo kameras. Visureigis taip pat apginkluotas 40 mm automatiniu granatsvaidžiu ir kulkosvaidžiu MG3. Visi ginklai valdomi iš automobilio vidaus, taip sumažinant grėsmę personalui. Esant reikalui kariai gali pakeisti bokštelį ir įtaisyti oro gynybos sistemas „Stinger“, kurias galima valdyti ne tik iš vidaus, bet ir per atstumą, nesant automobilyje.
Vokietijos žvalgai taip pat turi ir įvairių bepiločių orlaivių. Generolo Silvestro Žukausko poligone nuolat girdimą burzgimą sukelia vienas didžiausių ir toliausiai skrendančių Vokietijos žvalgybinis bepilotis. Jį bendrai, nuo paleidimo iki nusileidimo, prižiūri penkiolika karių. Įspūdingo dydžio orlaivis pakyla nepaprastai. Jis paleidžiamas naudojant raketinį užtaisą. Vienas iš orlaivio paleidimo specialistų pasakojo, kad paleidimui reikia sąlyginai daug sprogstamosios medžiagos. „Šis bepilotis tiesiog iššaunamas į orą. Pritaisomoje raketoje įmontuojame apie 10 kilogramų sprogstamosios medžiagos, todėl 200 kilometrų per valandą greitį jis pasiekia per 0,8 sekundės. Vėliau raketinis užtaisas nukrenta, o orlaivis staigiai kyla į viršų, iki pusketvirto kilometro aukščio, todėl jį pamatyti labai sunku“, – pasakojo karys. Pasak jo, žvalgybinis orlaivis gali skristi beveik 100 kilometrų spinduliu, o ore išsilaikyti iki penkių valandų. Vėliau jis yra nuleidžiamas ant žemės parašiutais.
Be didžiausio pratybose skraidančio bepiločio vokiečiai informacijos rinkimui iš oro naudoja dar du mažesnio tipo orlaivius. Vienas jų – mažą sklandytuvą primenantis lėktuvėlis, skriejantis penkių kilometrų atstumu. Kitas – dar mažesnis, greitai judantis ir manevringas keturių propelerių bepilotis, skriejantis ne toliau kaip kilometrą nuo jį valdančio kario.
Svarbiausia – sklandus skirtingų šalių karių bendradarbiavimas
Visi iki vieno kariai džiaugėsi itin sklandžiu skirtingų šalių specialistų bendradarbiavimu. Šalia Pabradės esančiame poligone šiuo metu be vokiečių treniruojasi Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos ir Vengrijos kariai. „Inžinierius yra inžinierius bet kokios šalies kariuomenėje. Visi mes atliekame tas pačias funkcijas, tačiau darome tai skirtingai, todėl labai naudinga pasisemti patirties iš sąjungininkų, kurie taip pat mokosi ir iš mūsų. Taip mes suderiname savo veiksmus, kad ateityje viskas vyktų dar geriau“, – pasakojo Vokietijos karo inžinierius. Jo teigimu, visi kariai tarptautiniuose mokymuose yra tikri profesionalai ir greitai prisitaiko prie susidariusių situacijų.
Lapkričio 2–14 dienomis vykstančiose tarptautinėse pratybose „Geležinis kardas 2014“ dalyvauja apie 2,5 tūkst. karių iš devynių NATO šalių: Čekijos Respublikos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lietuvos, Liuksemburgo, Vengrijos ir Vokietijos. Planuojama, kad kasmet pratybos augs ir apjungs vis daugiau NATO ir partnerių šalių karių.