„Matyt, kad emigracija ir valdininkų įdarbinimas veikia šiek tiek skirtingais principais. Emigracija vyksta dėl to, kad gyvenimas savo padiktuoja. Tuo metu oficialusis valdžios sektorius plėtojosi pagal jam vienam būdingus principus, kurie dažnai gali sukelti tokią situaciją, kad emigracija sau, o valdininkų skaičius – sau“, - pirmadienio vakarą Lietuvos televizijos (LTV) diskusijų laidoje „Savaitės atgarsiai“ kalbėjo G. Nausėda.
G. Nausėdos pastebėjimu, dalis politikų apie tai jau prabilo. Visgi ekonomistas mano, kad iniciatyvos nuslops, kai ateis metas realiai veiklai. „Visos reformos, kurios buvo nukreiptos į valdininkų aparato mažinimą, dažniausiai pasibaigdavo arba niekuom, arba dažnai netgi priešingais rezultatais – valdininkų aparatas išsipūsdavo“, - sakė ekonomistas.
„Jie dar turi puikią savybę, kad jei nebėra darbų, jų susigalvoja, tad darbų visada yra ir atrodo, kad nuo jų linksta nugara, jie nepakeičiami žmonės“, - teigė G. Nausėda. G. Nausėdos nuomone, būtina užtikrinti, kad atsirastų ryšys tarp gyventojų skaičiaus ir valdininkų bei kitų sričių atstovų.
„Priešingu atveju Lietuva bus priversta taikyti sunkesnę mokesčių naštą. Jeigu turime brangesnį valdininkų aparatą, neišvengiamai turime mokėti santykinai didesnius mokesčius, negu kitose valstybėse, kurios turi santykinai pigesnį aparatą, mažiau aptarnaujančių visuomenę, viešąsias gerybes asmenų skaičiuojant 100 tūkst. gyventojų“, - „Savaitės atgarsiuose“ aiškino SEB banko prezidento patarėjas.
G. Nausėdos nuomone, jei bus keliami mokesčiai, dar labiau nustekensime savo verslą, silpnės konkurencingumas, žmonės dar labiau emigruos.
Ekonomisto žiniomis, per pastarąjį dešimtmetį valdžios institucijų skaičius pastebimai sumažėjo, tačiau valdininkų skaičius padidėjo. Jei 2003 m. vienoje institucijoje dirbo 45 valdininkai, pastaraisiais metais jų dirbo jau 67.
„Tai byloja, kad visos reformos, kuriomis siekiama mažinti institucijų skaičių, sudaro situaciją, kai žmonės iš vienos įstaigos migruoja į kitą“, - kalbėjo G. Nausėda.