Panevėžio apygardos teismas paskelbė, kad ikiteisminį tyrimą atlikę prokurorai trūkumus pašalinti gali per tris mėnesius. Kaltinimų dėl partizano sunaikinimo sulaikė ne tik M. Misiukonis, bet ir buvęs Utenos KGB skyriaus viršininkas Sergejus Tichomirovas bei dar du asmenys. Šeši įtariamieji teismo nesulaukė – mirė.
Pasak teismo, ikiteisminį tyrimą atlikęs prokuroras kaltinamiesiems išsiuntė pranešimus apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, išaiškino jiems teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus papildyti ikiteisminį tyrimą. Tačiau paaiškėjo, kad ši informacija kaltinamuosius pasiekė beveik paskutinę ir jie nespėjo ne tik susipažinti su visa bylos medžiaga, bet ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo.
„Ikiteisminio tyrimo medžiagą sudaro 7 tomai, ikiteisminis tyrimas truko beveik 11 metų, tiriami įvykiai apima sudėtingą ir prieštaringą laikotarpį, byla yra sudėtinga ir didelės apimties, nurodyti asmenys kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, todėl susipažinimui su byla ir prašymams pareikšti skirtas terminas neatitinka proporcingumo ir protingumo principų“, – nutartyje grąžinti baudžiamąją bylą prokuratūrai konstatavo Panevėžio apygardos teismas.
Teismas taip pat pabrėžė, kad teisingumas gali būti vykdomas tik tada, kai iki teismo proceso yra atliktas tam tikras parengiamasis darbas, kuris atliekamas ikiteisminio tyrimo metu.
„Ikiteisminis tyrimas yra pradinė nusikaltimo tyrimo stadija, neretai nulemianti viso proceso eigą, todėl jo metu turi būti renkami ir fiksuojami ne tik kaltinantys, bet ir kaltinamiesiems naudingi duomenys, todėl visiems proceso dalyviams turi būti sudaromos galimybės šioje proceso stadijoje pasinaudoti visomis jiems priklausančiomis teisėmis“, - pažymėjo Panevėžio apygardos teismas.
Tyrimas dėl paskutinio Aukštaitijoje išlikusio Lietuvos partizano A. Kraujelio nužudymo buvo pradėtas 1998 metais, kai jam po mirties 1997-ųjų gruodžio 22-ąją buvo suteiktas teisinis Kario savanorio statusas.
A. Kraujelis po 17 persekiojimo ir siekimo susidoroti su juo metų, aptikus partizano slaptavietę vienoje sodyboje ir apsupus ją ginkluotiems operacijos dalyviams, 1965 metų pavasarį nusišovė.
Prokurorai šioje byloje nustatė dešimt asmenų, kurie, būdami sovietinių struktūrų, siekusių fiziškai sunaikinti pasipriešinimo sovietų okupacijai ir okupaciniam režimui dalyvius, atstovai, vykdė genocidą ir aktyviu ginkluotu puolimu nulėmė Lietuvos partizano žūtį.
Įstatymas už genocido vykdymą numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
1997 metais Lietuvos partizanui A. Kraujeliui suteiktas teisinis Kario savanorio statusas (po mirties), 1998 metais – vyresniojo leitenanto laipsnis, 1998 m. gegužės 19 d. jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus III laipsnio ordinu.