Galutinis „Mokslo salos“ projektas ir kaina turėtų paaiškėti spalį

 (7)
Spalį turėtų paaiškėti, kuris „Mokslo salos“ projektas bus įgyvendinamas Nemuno saloje Kaune. Po derybų su trijų pirmųjų architektūrinio konkurso vietų laimėtojais bus pasirinktas galutinis projektas ir taps aiški jo kaina.
© K. Cemnolonskio nuotr.

„Jeigu rugsėjo viduryje prasidės derybos, reikėtų palikti savaitę–dvi derybų procedūroms ir galime spėti, kad spalio pradžioje mes jau turime galutinį laimėtoją“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyrius vedėjas Tadas Metelionis.

Praėjus viešųjų pirkimų reikalaujamam terminui sprendimui apskųsti, spalio viduryje tikimasi pasirašyti sutartį ir pradėti projektavimo darbus. Jie galėtų užtrukti apie 6–8 mėnesius, vėliau bus skelbiamas konkursas statybos darbams.

Derybos vyks dalyvaujant visų trijų laimėtojų – Ispanijos ir Australijos architektų studijos „SMAR Architecture studio“, Jungtinės Karalystės kompanijos „SimpsonHaugh and Partners“ ir „Donghua Chen Studio“ iš Kinijos – atstovams. Nors jie pelnė atitinkamai pirmą, antrą ir trečią vietas, su jais bus deramasi vienu metu, siekiant išrinkti projektą, kuris geriausiai atitinka keliamus reikalavimus. Renkant laimėtoją, bus atsižvelgiama į projekto kainą, įgyvendinamumą, ekonomiškumą.

Iki derybų pradžios visi trys dalyviai turi pateikti savo pasiūlymus – projektus ir sąmatą, kiek šie projektai kainuos. Pasiūlymus jie turi pateikti iki rugsėjo 6 dienos.

Derybas planuota baigti anksčiau – iki vasaros pabaigos. Pasak T. Metelionio, procesas užtruko laukiant visų reikiamų dokumentų iš užsienyje esančių konkurso dalyvių.

„Gana ilgai reikėjo derinti įvairius formalumus, kad galėtume paskelbti projektavimo darbų derybas. (...) Pagal tam tikras procedūras jie turėjo pateikti po laimėjimo papildomus dokumentus, įrodyti savo kvalifikaciją. Tai tikrai ilgai užtruko“, – sakė jis.

Anksčiau kalbėta, kad mokslo centras duris atverti lankytojams galėtų jau 2018 ar 2019 metais, tačiau dabar kalbama, kad statybos galėtų būti baigtos ne anksčiau kaip 2020 metais. Galutinis terminas, iki kurio darbai privalo būti baigti, yra 2023 metų spalis – iki tada būtina atsiskaityti už iš Europos Sąjungos fondų gautas lėšas.

Savivaldybė anksčiau yra suskaičiavusi, kad toks objektas kainuotų apie 23 mln. eurų. 5 mln. eurų tikimasi gauti iš Vyriausybės, 10 mln. eurų – iš Švietimo ir mokslo ministerijos valdomų Europos Sąjungos fondų lėšų, dar 2,5 mln. eurų planuojama gauti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kuriuos skirsto Vidaus reikalų ministerija. Likusius 5,5 mln. eurų skirtų savivaldybė bei partneriai.

Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su žmonijos atradimais, išradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Pastatas, kurio Vilnius gali pavydėti Varšuvai: kodėl čia plūsta minios turistų? (57)

Eksponatų liesti negalima! Tokius užrašus neretai išvysi Lietuvos muziejuose, kur lankytojus pasitiks už stiklo dulkantys daiktai su šykščiai ir nykiai pateikta informacija, o svečius palydės ir rūstūs nuobodžiaujančių, nieko papasakoti negalinčių salės darbuotojų žvilgsniai. Prieš kelerius metus duris Varšuvoje atvėręs muziejus laikosi kitokios filosofijos ir neatsigina lankytojų minių.

Gaidžio klausimas kaimynus išvarė iš proto (335)

Privačių namų kvartale Raseiniuose sumaištį sukėlė gaidys. Rūpesčių dabar turi ir savivaldybės administracijos tarnautojai, ir policininkai, ir seniūnijos darbuotojai, ir verslininkai, ir jau nebedirbantys senjorai.

R. Karbauskis pradeda kalbėti kaip D. Trumpas (528)

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos planus kurti laikraštį lemia nesusikalbėjimas su tradicine žiniasklaida, sako ekspertai.

M. Sinkevičius: socdemai turėtų likti koalicijoje (76)

Ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Socialdemokratų partija turėtų likti valdančiojoje koalicijoje su „valstiečiais žaliaisiais“, ir paragino partijos bendražygius emocionalias kalbas apie pasitraukimą pakeisti derybomis dėl bendros darbotvarkės klausimų.

„Valstiečiai“ sugalvojo priemonę, kaip savo žinią skleisti gyventojams (1034)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderiai pagrindine partijos problema mato komunikaciją ir žada gyventojams apie priimamus sprendimus aiškinti per platinamą laikraštį.