E.Kūris: teisinis nihilizmas tęsiasi nuo Garliavos iki K.Brazauskienės rentos

 (1436)
Lietuvoje teisinis nihilizmas yra pasiekęs kritinę ribą ir tam toli ieškoti pavyzdžių nereikia: teismo sprendimo nevykdymas vadinamojoje Garliavos istorijoje, Vyriausybės apsisprendimas ieškoti sutarimo dėl įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ pastatytų botelių, nors teismas įpareigojo juos nugriauti, atsisakymas mokėti prezidento našlės rentą Kristinai Brazauskienei, nors grupei Seimo narių kreipusis į Konstitucinį Teismą išaiškinimo, renta vis tiek turi būti mokama.
Egidijus Kūris
Egidijus Kūris
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Tokios nuomonės apie Lietuvoje įsigalintį požiūrį į teisę laikosi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Kūris, ketvirtadienį skaitęs paskaitą dvidešimties metų jubiliejų švenčiančiame Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

„Jeigu kalbame apie teisinį nihilizmą, tai bet kurioje auditorijoje reikia pradėti tikriausiai nuo Garliavos. Tai aš galiu pasakyti taip, kaip visi teisininkai, kuriuos pažįstu. Manau, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, kaip teisininkas visiškai atmetu tezę, kad sprendimas yra vykdomas. Manau, kad taip sakyti yra nesusipratimas. Nepažįstu nė vieno teisininko, kuris sakytų, kad jis yra vykdomas. Dar labiau atmetu tezę, kurią pasakė Seimo pirmininkė, sušvelnintai pakartojusi prezidentės tezę, kad sprendimas yra vykdomas, tik švelniai. Aš nežinau, kas yra švelnus sprendimo vykdymas, grubus, šiurkštus, apyšvelnis ir panašiai“, - paskaitoje sakė E. Kūris.

Jo teigimu, tokiu savo požiūriu Lietuvos politikai primena rusišką anekdotą, kuriame kareivis majoro klausia, ar krokodilai gali skraidyti.

„Majoras, aišku, atsakė, kad krokodilai neskraido. Tai kareivis majorui su šypsenėle pasakė, kad Leonidas Iljičius pasakė, kad skraido, tai majoras tada pasakė: na, taip, skraido, bet labai žemai. Man atrodo, kad politikai savo pasisakymais kartais inscenizuoja tuos senus anekdotus“, - teigė teisininkas.

DELFI primena, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas praėjusių metų gruodžio 16-ąją nusprendė Neringos Venckienės globojamą jos velionio brolio Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukrą perduoti jos motinai. Iki šiol šis sprendimas neįvykdytas. N. Venckienė teigia, kad mergaitė atsisako vykti pas motiną.

K.Brazauskienei renta turėjo būti skirta

Prie teisinio nihilizmo pavyzdžių E. Kūris sako galįs priskirti ir Vyriausybės siūlymą susitarti dėl įmonės „Sabonio klubas ir partneriai“ Neringoje pastatytų botelių, kurie teismo sprendimu turėjo būti jau nugriauti. „Tik nežinau, kodėl mes juos vadiname boteliais, nes, kiek aš suprantu, būtent boteliai ten ir nebuvo pastatyti“, - teigė teisininkas.

„Tas sprendimas yra nevykdomas jau metai, maža to, girdime Vyriausybės ir net premjero kalbėjimą apie tai, kad galbūt reikia susitarti. Noriu pasakyti, kad Konstitucijos 39 straipsnis įtvirtina visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Tai jeigu taip, tai galbūt Vyriausybė ar kitos institucijos kada nors kitose bylose irgi galėtų padėti susitarti su pažeidėju, su asmenimis, kuriuos pažeidėjais pripažino visų instancijų teismai. Tai jeigu lygybė, tai lygybė“, - piktinosi profesorius.

Pasak E. Kūrio, istorijas, kuriose buvo paminta teisė, galima vardyti be galo be krašto, tačiau jis teigė apsiribojąs garsesnėmis bylomis. Pavyzdžiui, kad ir Vyriausybės apsisprendimas neskirti prezidento našlės rentos velionio Algirdo Brazausko sutuoktinei K. Brazauskienei, nors įstatymas aiškiai įpareigoja taip daryti.

„Dėl to buvo kreiptasi į Konstitucinį Teismą, bet įstatymas, koks jis bebūtų, patinka tai ar nepatinka, yra nevykdomas. Tačiau nėra jokio teisinio pagrindo jam nevykdyti. Seimo nariai gali kreiptis į Konstitucinį Teismą ir išsiaiškinti jo konstitucingumą. Jeigu kreiptųsi visas Seimas, tai tokiu atveju įstatymo galiojimas būtų sustabdytas. Bet jeigu kreipiasi Seimo narių grupė, Vyriausybė turi vadovautis tuo įstatymu ir jį vykdyti“, - pasakojo E. Kūris.

Teisininkas sako nebūtų minėjęs K. Brazauskienės atvejo, jeigu nebūtų buvęs istorijos su valstybinės pensijos skyrimu ekspremjerui Adolfui Šleževičiui.

„Čia buvo pasakyta, mes nieko negalime padaryti, nelabai norėtume jam skirti, bet tą pensiją turime skirti, nes to reikalauja įstatymas. Štai jums dvi situacijos, kurios labai panašios“, - sakė E. Kūris.

A.Paleckio bylos baigtis – pagal A.Čechovo personažo receptą

Jo nuomone, teisinis nihilizmas nėra tik Vyriausybės problema, tuo pasižymi ir teismai. E. Kūris paminėjo atvejį, kai teismai sankcionavo kratas kelių notarų biuruose, nes ieškojo vieno asmens, įtariamo nusikaltimais, testamento. „Teismai šiuo atveju tiesiog blefavo“, - sakė E. Kūris.

„Ne tik politikai į teisę žiūri nihilistiškai, tą patį daro ir teismai“, - pridūrė teisininkas.

Jo teigimu, naujausias tokio požiūrio įrodymas – teismo sprendimas byloje, kur komunistuojantis politikas Algirdas Paleckis aiškino, esą Sausio 13-ąją „savi šaudė į savus“. Šioje byloje politikas buvo išteisintas, nes neva rėmėsi Sausio 13-osios bylos duomenimis.

„Neskaičiau bylos ir negaliu spręsti, ar prokurorai padarė viską gerai, ar iš tikrųjų veikos kvalifikacija yra tinkama (galbūt ir ne), bet iš to, kas pranešama žiniasklaidoje, aš manau, kad teismas pasielgė švelniai tariant pagal Unterio Prišibejevo scenarijų. Tas personažas, kuris buvo labai žemo rango, kabinėdavosi prie žmonių, kodėl žmonės vakarais vaikšto būriais. Juk nėra įstatymo, kuriame leidžiama vakarais išeiti, kodėl jie vaikšto būriais? Nes tokio įstatymo nėra. Kodėl jie dainuoja dainas, jei pagal įstatymą tai nėra leidžiama?“ - pasakojo E. Kūris.

U. Prišibejevas buvo Antono Čechovo apsakymo personažas.

„Tai štai, pagal tą U. Prišibejevo receptą yra pasielgęs ne vienas Lietuvos teismas, nes įsikabina raidės ir nežiūri į esmę. Šiuo atveju teisėjas nusprendė, kad tai, kas buvo pasakyta, yra ne teiginys, o tiktai nuomonė. Na, man tai atrodo kaip teiginys“, - pridūrė profesorius.

Viskas prasidėjo nuo V.Landsbergio frazės ir siauro proto filologo

Pasak E. Kūrio, toks kabinimasis į raidę ir formalistinis požiūris į teisės tekstą susiformavo dar 1996 m., kai vienas politikas pasakė frazę „kas galėtų paneigti galimybę, kad...“. Šis politikas buvo Vytautas Landsbergis.

„Tada teismas paskyrė filologinę ekspertizę ir toks pats siauro žvilgsnio filologas atliko ekspertizę ir nustatė, kad jeigu sakinio pabaigoje yra klaustukas, tai vadinasi, tai ne teiginys. Tai tokiu būdu mes vienas apie kitą galime klausinėti pačių įvairiausių dalykų“, - pasakojo E. Kūris, kurio nuomone, šitą kada nors reikėtų sustabdyti.

E. Kūrio nuomone, toks pat prastas požiūris į teisę galioja ir teisėkūroje. Pavyzdžiui, praėjusių metų gruodį Seime buvo skubiai priiminėjami mokestiniai įstatymai, šį procesą E. Kūris vadina „antrąja mokesčių reforma“. Teisininkas sako galįs suprasti, kodėl reikėjo „pirmosios mokesčių reformos“, mat tuomet nauja Vyriausybė ir naujas Seimas turėjo skubiai parengti biudžeto projektą, o smukus ūkio augimo prognozėms biudžete žiojėjo didžiulė skylė.

„Tą galima suprasti. Ne pateisinti, bet suprasti“, - sakė E. Kūris.

Jo nuomone, antrąja reforma, kuria buvo apmokestintas brangus nekilnojamasis turtas, nurėžti nuskaitymai į antrosios pakopos privačius pensijų fondus, buvo siekta visuomenę tiesiog sukiršinti, nes buvo naudojami įžeidūs argumentai.

„Aš niekaip negaliu užmiršti Seimo nario Vito Matuzo argumento, kai jis aiškino, jog turės būti apmokestinami ir brangūs butai, kurie buvo įsigyti už paskolas, nes (čia įsiklausykime) paskolos paprastai maskuoja šešėlines pajamas. Tai uždrauskite bankus Lietuvoje! Tai uždrauskite kreditavimą! Iš principo“, - teigė teisininkas.

Jo teigimu, tokie pavyzdžiai rodo, jog į teisėkūros procesą Lietuvoje žiūrima labai atsainiai. Pasak E. Kūrio, jau vien Seimo pirmininkės Irenos Degutienės teiginys – gerai, rytoj paruoškite įstatymų projektus – parodo tokį atsainų požiūrį, mat mokesčių reformos daromos per parą.

Kiekvienas rašo įstatymus sau

E. Kūris taip pat sako, kad Lietuvoje susiklostė tokia situacija, kad kiekvienas rašo įstatymus sau – reikia prokurorams įstatymo, jie jį parengia ir perduoda Seimui, reikia teisėjams – parengia jį patys ir perduoda priimti Seimui. Panašiai buvo su Seimo kontrolieriaus institucija, kai 2002 m. Seimo kontrolieriai pasirūpino, jog jų sprendimai negalėtų būti skundžiami administraciniam teismui.

Tačiau tokia išlyga Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui ar Lygių galimybių kontrolieriaus institucijai netaikoma.

„Štai jums interesų jurisprudencija, interesų teisėkūra. Beveik viršūnė tokios interesų teisėkūros yra šių metų prokuratūros reforma“, - teigė teisininkas.

Jo teigimu, po reformos vėliava atsirado labai įdomių įstatymų pataisų. Pavyzdžiui, iki šiol kadenciją baigęs generalinis prokuroras turėjo teisę į bet kurią laisvą vietą prokuratūroje, tačiau naujoje redakcijoje parašyta nebe „kadenciją baigęs generalinis prokuroras“, o „buvęs generalinis prokuroras“.

„Galbūt savaitę buvo, galbūt buvo, bet turėjo išeiti, nes su darbu nesusitvarkė, žodis „buvęs“ yra labai talpus“, - svarstė E. Kūris.

„Kad jam nebūtų liūdna, parašyta „buvęs generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai“. Trise lengviau“, - tęsė teisininkas.

Maža to, anot jo, naujajame įstatyme taip pat numatoma, jog buvę generaliniai prokurorai ir jo pavaduotojai galėtų pretenduoti į laisvą teisėjo vietą bet kuriame teisme be egzaminų ir atrankos. Projektą, anot E. Kūrio, pateikė Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, konservatorius Stasys Šedbaras, pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Be to, E. Kūrio teigimu, įstatyme numatyta ir tai, kad generalinis prokuroras turi teisę dalyvauti Seimo, Vyriausybės ir net prezidento posėdžiuose, nors nėra aišku, kaip posėdžiauja vienasmenė institucija.

Kokie ryšiai sieja santuokoje ir ne santuokoje gimusius vaikus?

Kritikos E. Kūris negalėjo ir Seimo narių iniciatyvai pakeisti Konstituciją taip, kad šeima būtų apibrėžiama per santuoką. Teisininkas sako tikrai nesąs susižavėjęs Konstitucinio Teismo sprendimu dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos, nes jam nepatinka nutarimo argumentacija, tačiau paties principo sako nekvestionuojąs.

Jis sako, kad reikėjo įtvirtinti dar kitą šeimos atsiradimo pagrindą – gamtą. „Moteris pagimdė vaiką ir ji su juo yra šeima. Jeigu ji su juo gyvena, tuo vaiku rūpinasi, jie yra šeima“, - sakė E. Kūris bei pridūrė, kad Konstitucijos pataisą norinčius priimti Seimo narius būtų galima vadinti „juodąja šimtine“, jeigu būtų bent dviem daugiau. Dabar jų yra 98.

„Taigi 98 mūsų Seimo nariai įsitikinę, kad toms moterims, kurios neturi vyro, su kuriuo būtų santuokoje, reikia pasakyti, jog su savo vaiku yra nebe šeima. Ligi šiol buvo, bet mes padarysime ir jūs nebebūsite“, - piktinosi teisininkas.

Jis pateikė pavyzdį, kai moteris gali būti susituokusi ir santuokoje susilaukusi vaiko, tada sutuoktinis miršta, vėliau ji susilaukia vaiko ne santuokoje, dar vėliau išteka ir susilaukia dar vieno vaiko.

„Tai šitas penkių žmonių būrelis, kurie darniai, gražiai gyvena, kurie vienas kitą myli, rūpinasi ir taip toliau, jų ryšiai darosi labai komplikuoti. Tie vaikučiai mokykloje turėtų sakyti, kad, žinote, aš esu vaikas nepilnoje šeimoje su savo mama, ne šeimoje su kitu vaiku ir šeimoje su kitu broliuku. Kas čia per ryšių raizgalynė, aš neįsivaizduoju“, - sakė E. Kūris.

Jis taip pat pasišaipė, kad Seime tikriausiai nebevyks vaikų piešinių konkursai „Mano šeima“, nes tikriausiai bus sunku išnarplioti, kur tikra šeima, kur netikra.

Parama Vengrijos Konstitucijai – ne į temą

E. Kūris priminė ir dalies konservatorių paramą Vengrijos Konstitucijai. Jo nuomone, parengę Vengrijos Konstituciją remiančią rezoliuciją Lietuvos Seimo nariai parodė neišprusimą, nes Europos Komisija šį dokumentą kritikuoja dėl asmens duomenų apsaugos, teismų nepriklausomumo ir centrinio šalies banko nepriklausomumo, o mūsų parlamentarai remia dėl santuokos įtvirtinimo bei tautinių nacionalinių vertybių gynimo.

„Rezoliucija man primena vieną epizodą iš knygos apie šaunųjį kareivį Šveiką, kai apie vieną žmogų buvo pasakyta taip: jis visuomet atsakydavo ne į temą. Jeigu jo paklausi, ar maudėtės šiandien upėje? Jis sako: ne, bet naujasis Maroko sultonas, sako, esąs labai geras žmogus. Tai mūsų Seimas atsako taip: Europos Komisija spaudžia dėl duomenų apsaugos, teismų nepriklausomumo ir dėl centrinio banko, mūsų Seimas rašo, kad jie palaiko vengrų norą nebūt suniveliuotais ir kad santuoka turi būti sudaroma tarp vyro ir moters“, - juokėsi E. Kūris.

Jo teigimu, jeigu rezoliucija ir išliks tokia, tai Lietuva tiesiog apsijuoks.

Anot E. Kūrio, Vengrijos Konstitucija gali taip pat būti kritikuojama dėl džerimanderingo įteisinimo – tai yra rinkimų apygardų sudarymų taip, kad jose laimėtų valdančiosios partijos atstovai, tačiau Europos Komisija į tai jau nebesikišo.

1812 m. Masačiūsetso gubernatoriui Gerry pirmajam šovė į galvą mintis nupiešti salamandros formos apygardą ir taip sutelkti savo rinkėjus bei išskaidyti oponentus. Tačiau džerimanderingas (angl. k. gerrymandering) paprastai laikomas piktnaudžiavimu ir gėdingu rinkimų rezultatų klastojimu, nors JAV teismai įteisino šį būdą kaip priemonę užtikrinti etninį atstovavimą, ypač juodaodžių ir ispanų kilmės gyventojų.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus
 

Lietuvoje

Lietuvos parkai tapo pavojinga vieta: žmones iš upės vijo su šautuvu (185)

Šeštadienį Merkio upės pakrantėje, Dzūkijos nacionaliniame parke, sklypo savininkas ginklu gąsdino upėje žvejojusius žvejus. Tai vyko žvejybos šventės metu, kai Merkio upėje žvejojo daugybė žvejų.

J. Latynina: problema – ne islamo galia, o Europos silpnumas (34)

„Yra toks amerikiečių autorius Davidas Weberis, sukūręs kosminę operą apie kapitoną Honorą Harringtoną. Joje aprašoma Žemės federacija, kurią valdo biurokratija, visiškai nesigaudanti, kas vyksta aplinkui. Yra pagrindo manyti, kad Harringtonas aprašė ES“, – portalui LRT.lt sako garsi rusų žurnalistė ir rašytoja Julija Latynina.

Pirmas Lietuvos pilietis tarnaus Vokietijos kariuomenėje (6)

Vilniuje gyvenantis Jonas Dovydas Jaehnas greičiausiai taps pirmuoju Lietuvos piliečiu, kuris tarnaus Vokietijos kariuomenėje.

A. Pabedinskienė: ar norime, kad žmonės gyventų iš pašalpų? (39)

Valstybės remiamos pajamos (VRP), taikomas skaičiuojant piniginę socialinę paramą skurdžiai gyvenantiems asmenims, galėtų būti didinamos labai nedaug, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.

Įtarimai V. Tomaševskio partijai: plagijavo rusus ir prancūzus? (146)

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) neseniai su neslepiamu pasididžiavimu pristatė naująjį partijos logotipą. Tačiau socialiniuose tinkluose jau ėmė plisti žinia, kad logotipe pavaizduota „tradicinė šeima“ – kažkur matyta. Iš tikrųjų logotipas neįtikėtinai panašus į kelių judėjimų vėliavas.