Politikos apžvalgininkas Edwardas Lucasas kelia klausimą, ar Lenkija tikrai būtų pasiruošusi grėsmės atveju padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu.
Edwardas Lucasas
© DELFI (A.Didžgalvio nuotr.)

Tai savaitraščio „The Economist“ apžvalgininkas ir žurnalistas E. Lucasas antradienio vakarą kalbėjo Londono lietuvių Sičio klubo organizuotame renginyje.

E. Lucasas paminėjo 1994 m. Budapešto memorandumą, kuomet Ukraina atsisakė branduolinio ginklo mainais už Vakarų ir Maskvos suverenumo garantus. „Kodėl Iranas ar kitos šalys turėtų atsisakyti branduolinių ginklų ar tikėti pažadais būti apgintais, jei dabar mato Vakarų pažadus ginti nusiginklavusias šalis, tokias kaip kad Ukraina, būnant menkaverčiais”, – svarstė jis.

Ukrainos Londono Sičio klubo prezidentės, teisininkės Irinos Tymczyszyn manymu, Vakarų šalys ir Amerika dar pilnai nesuvokia įvykių Ukrainoje reikšmės. „Tai ne pilietinis karas, ir ne karas Europoje, o Trečiojo pasaulinio karo pradžia,” – sakė I. Tymczyszyn. Ji aiškino nesitikėjusi sulaukti tos dienos, kuomet Rusija įsiverš į Ukrainą. I. Tymczyszyn teigimu, būtina nedelsiant imtis efektyvesnių veiksmų ir sankcijų.

„Rosneft“ akcijų pašalinimą iš Vakarų biržų E. Lucasas siūlo kaip vieną iš būtinų sankcijų Rusijai. Jis taip pat siūlo vykdyti kruopščius tyrimus akivaizdžiais pinigų plovimo atvejais. Kaip pavyzdį E. Lucasas pateikė turtingus Rusijos piliečius, kurie, oficialiai gaudami labai mažą algą, Vakaruose perka prabangius namus.

E. Lucaso nuomone, prieš darant pokyčius energetikos srityje, taip pat reikėtų „uždėti skaitliukus“ iš Rusijos gaunamoms dujoms. „Šiuo metu dujos matuojamos Rusijoje, ir tai yra tas pats, kaip turėti parduotuvę, kurioje prekės ir sąskaitos nėra sutikrinamos“, – dėstė apžvalgininkas.

E. Lucasas negailėjo kritikos NATO dėl aljanso neefektyvumo ir griežtų veiksmų vengimo. Jis piktinosi, kad NATO, siekdama „neįžeisti Rusijos“, nereagavo į Rusijos karines puolimo pratybas.
„Mes dabar matome, kokia yra Rusija“, – kalbėjo E. Lucasas, paminėdamas porą Rusijos karinių pratybų, apėmusių Baltijos šalių invazinę okupaciją ir branduolinio ginklo ataką Varšuvoje.

Lietuvai siūlo kovoti su propaganda

Paklaustas, kokią strategiją rekomenduotų Baltijos šalims, E. Lucasas sakė: „Turite laikytis išvien; Rusija mėgsta „skaldyk ir valdyk“ žaidimus”. Jo nuomone, Baltijos šalys taip pat turėtų itin rimtai žiūrėti į Rusijos nuolat vykdomą informacinį karą ir gintis nuo propagandos.

Pasak E. Lucaso, akivaizdu, kad Baltijos šalys turėtų klausti ir gauti aiškius atsakymus, kas ir kaip jas gintų invazijos atveju. Pagal dabartinį scenarijų, tokio įvyko atveju net trečdalis Lenkijos kariuomenės turėtų būti pervesta į Baltijos šalis jų gynimui, kol sulauktų pastiprinimo.

„Klausimas yra akivaizdus, ar Lenkija tikrai būtų pasiruošusi taip padėti Baltijos šalims ir rizikuoti savo teritorijos vientisumu, atsižvelgiant į tai, kad reali grėsme būtų visai šalia? Todėl aiškūs susitarimai ir Lenkijai bei Baltijos šalims didesnių NATO pajėgų užtikrinimas yra būtini“, – dėstė politikos apžvalgininkas.

E. Lucasas taip pat pristatė savo naują knygą „The Snowden Operation: Inside the West's Greatest Intelligence Disaster”. Knygoje jis nagrinėja Edwardo Snowdeno nutekintų JAV slaptųjų žvalgybų dokumentų žalą, kuri ypatingai išryškėjo Ukrainos įvykių fone ir kelia nerimą dėl Baltijos ir kitų šalių saugumo.

Anot E. Lucaso, E. Snowdenas pasitarnavo Rusijos interesams ir jo veiksmų įtakoje išaugęs nepasitikėjimas tarp Vakarų šalių nepadeda Vakarams pasiekti vieningos pozicijos Rusijos atžvilgiu reaguojant į įvykius Ukrainoje.

„Šiuo laikotarpiu, kai susiduriame su viena didžiausių krizių, labai svarbu būti vieningais, taip pat dalintis informacija apie Rusijos organizuotą nusikalstamumą oligarchus”, – kalbėjo jis.

Lietuvos ambasadoje Londone vykusiame renginyje dalyvavo daugiau nei 150 dalyvių iš Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Neseniai po rekonstrukcijos atidarytoje „Maximoje“ – sujudimas: evakuojami pirkėjai (148)

Vilniuje vos prieš dešimt dienų po keturis mėnesius trukusio atnaujinimo atidarytoje Mindaugo g....

Artėja visiškas Saulės užtemimas: kaip į tai reaguos gyvybė Žemėje (60)

Veikiausiai girdėjote, kad rugpjūčio 21 dieną įvyks Saulės užtemimas. Tūkstančiai žmonių...

Šią savaitę orai nelepins: skėčio reikės beveik kasdien

Šią savaitę skėčių beveik nepaleisime iš rankų, ypač savaitės pradžioje. Antroje savaitės...

Vilniaus oro uosto tako remontas – tik pradžia (30)

Laiku baigtas Vilniaus oro uosto tako remontas buvo tik pradžia – per artimiausius kelerius metus...

Lietuva apsisprendė – pažadas NATO bus įgyvendintas, bet džiaugsmą lydi nerimo signalai (1229)

Kitąmet Lietuva pirmą sykį per pastaruosius du dešimtmečius gynybai skirs 2 proc. BVP –...

Šešis ne savo vaikus auginanti moteris: dabar apsisukti ir išeiti negaliu (7)

Pasibeldus į vieno iš „ SOS vaikų kaimo “ namelio duris, pirmasis mane lojimu pasitinka prie...

R. Valatka. Pagonišką nuotykių ilgesį aitrina nedegantys kumečių laiškai iš praeities (341)

Aksominis sezonas. Turėjo baigtis su Žoline. Bet nesibaigė. Užplūdusi šiluma ir akivaizdžiai...

Nematyta Anykščių pusė: daug netikėtų atradimų – vos per vieną dieną (33)

Anykščiai – miestas siurprizas. Tarp ežerų ir miškų įsikūręs nedidelis miestelis jau nuo...

Ar žinote, kuo gali baigtis per trumpos atostogos? (6)

Sakoma, dar­­bas iš bež­džio­nės pa­da­rė žmo­gų. O ką dar­bas be po­il­sio...

6 stiliaus patarimai moterims su didele krūtine (20)

Bičiulės su mažesne krūtine kas kartą varto akis, kai skundžiatės savo apvaliomis formomis? Jos...