Dveji metai po A.Brazausko mirties: prie kapo rymojo žmona ir politikos elitas

Gėlės, kalbos, žmonos ir buvusių kolegų, bendražygių dėmesys. To antradienio popietę Vilniaus Antakalnio kapinėse sulaukė lygiai prieš dvejus metus miręs pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas.

Prie prezidento kapo atėjo jo žmona Kristina, Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis, Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, būrys Seimo narių, buvę A. Brazausko bendražygiai, kolegos.

Gėles A. Brazauskui nešė ir jo atminimą pagerbė Garbės sargybos kuopos kariai. Prie kapo kalbas sakė artimas prezidento bičiulis Seimo narys Česlovas Juršėnas ir paskutinį mėnesį iki mirties jį lankęs kunigas Sigitas Sudintas.

Po minėjimo kapinėse už A. Brazauską Petro ir Povilo bažnyčioje aukotos Mišios.

Dukros nepasirodė

„Liūdni jausmai. Nepasakyčiau, kad prisiminimai susigulėjo – juos atgaminu, ypatingai šią dieną“, – kalbėdama su žurnalistais graudinosi K. Brazauskienė. Antrųjų mirties metinių minėjime nebuvo matyti A. Brazausko dukrų ir anūkų. „Gal išvykę, nežinau. Kai tokia diena, turėtų prisiminti“, – svarstė K. Brazauskienė, po mirties su prezidento artimaisiais nebendraujanti.

„Žinau, kai kas jam nepatiktų, kai ką pateisintų. Aš pabandysiu pakeisti tai, kas jam nepatiktų“, – į klausimą, kaip prezidentas vertintų dabartinę situaciją Lietuvoje, atsakė K. Brazauskienė. Ji omenyje turėjo savo politinę veiklą.

K. Brazauskienė nemano, kad dėmesio velioniui prezidentui mažoka. „Reikia gyvam dėmesį rodyti, o mirusiam reikalinga ramybė. Man atrodo, šiandien labai gražiai jį pagerbė“, – sakė ji.

Č.Juršėnas: šitas didžiavyris labai daug padarė Lietuvai

Č. Juršėnas A. Brazausko skiriamuoju bruožu ir gyvenimo linija vadino dviejų epochų jungimą į vieną, sugebėjimą dalyvauti didelio virsmo procesuose, pastangas Lietuvai lengviau pereiti iš vienos kokybės į kitą.

„Kol mes gyvi būsime, kol bus gyvos kitos kartos, mes jį prisiminsime būtent už tai, kad jis dirbo Lietuvai ir stengėsi Lietuvą pertvarkyti naujais pagrindais“, – kalbėjo Č. Juršėnas.

Pasak Č. Juršėno, A. Brazauskas labai džiaugėsi jam tekusia garbe pasirašyti stojimo į Europos Sąjungą ir NATO dokumentus. „Per paskutinius 25 metus šitas vyras, šitas didžiavyris tikrai labai daug padarė, kad Lietuva būtų kitokia ir kad Lietuvai tas perėjimas, virsmas nebūtų toks skausmingas“, – sakė parlamentaras.

Č. Juršėnas prisiminė, kad A. Brazauskas, kaip ir kiekvienas žmogus, klydo. Tačiau, aiškina bendražygis, jis prisipažindavo klydęs, įsiklausydavo į kolegų nuomonę. A. M. Brazausko mirtį Č. Juršėnas įvertino kaip didžiulį praradimą dabartinei Lietuvai ir Socialdemokratų partijai. A. Brazauskas buvo Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas.

DELFI primena, kad A. M. Brazauskas Anapilin išėjo 2010 m. birželio 26 dieną. Per savo gyvenimą jis užėmė ne vieną svarbų postą – buvo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentas, vėliau vadovavo Vyriausybei, sovietmečiu ėjo Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (LKP CK) pirmojo sekretoriaus pareigas.