Prieš ketverius metus sudeginti maldos namai pakilo iš pelenų toje pačioje vietoje, jaukiose Paštuvos kapinaitėse. Naujoji Šv. Barboros bažnyčia yra šiek tiek erdvesnė už senąją.
Nežinia ar Kauno arkivyskupija būtų pasirašiusi dekretą, leidžiantį statyti naują bažnyčią, jei Bubių, Kvesų, Paštuvos ir kitų kaimų gyventojai nebūtų parodę didžiulio entuziazmo atgaivinti savo šventovę.
Kol buvo statoma bažnyčia, klebonas mišias aukodavo parapijos namuose, čia būdavo šarvojami ir mirusieji.
„Matau, kad šio krašto žmonės išsaugojo tikėjimą“, - pastebėjo klebonas V. Dudonis. Kaip pavyzdį jis rodė ir atstatytą bažnyčią. Klebono teigimu, žmonės netverdavo džiaugsmu, matydami kokį nors atliktą darbą.
Statybose talkino ne tik aplinkinių kaimų, bet ir Vilkijos parapijos tikintieji.
„Iš pat pradžių sakiau, kad jei imsimės darbo sąžiningai ir nuoširdžiai, tikrai sugebėsime pastatyti bažnyčią“, – kalbėjo klebonas.
Naujoji bažnyčia yra šiltesnė ir erdvesnė už buvusią, daug šviesos patenka pro didelius langus.
Paštuva – svarbi istorinė vieta. Čia palaidotas pirmasis Lietuvoje baudžiavą panaikinęs dvarininkas, žymus mecenatas Ignas Karpis, Vasario 16-osios akto signataras Jonas Vailokaitis ir jo brolis kunigas Juozas, daug kitų iškilių asmenybių.
Medinė Šv. Barboros bažnyčia buvo pastatyta 1923 m. Ji buvo liaudiškos architektūros, stačiakampė, vienabokštė. 2012 m. gegužę ją sunaikino psichiškai neįgalus žmogus, kuris pridarė nuostolių ir kitoms bažnyčioms, sudegino maldos namus Kulautuvoje.
Per gaisrą Šv. Barboros bažnyčioje pražuvo keturi kultūros vertybe paskelbti paveikslai.
Vertingiausias jų – XIX a. pirmojoje pusėje nežinomo dailininko tapyta „Švč. Trejybė“.