V. Putinui grasinimais ir finansiniais pažadais pavyko paskutiniu momentu atkalbėti Kijevą nuo Asociacijos ir Laisvosios prekybos sutarčių pasirašymo. Nors Moldova ir Gruzija partnerystės susitarimą su ES parafavo, nėra aišku, ar 2015-ųjų rudenį jį tikrai pasirašys, teigiama straipsnyje.
Kodėl ES nepavyko įveikti Maskvos? Briuselio diplomatai šiandien savikritiškai pripažįsta nepakankamai vertinę V. Putino ryžtą suturėti Ukrainą nuo Asociacijos sutarties pasirašymo. Maskva aktyviai grasino ukrainiečiams muitais, importo ribojimais, dujų teikimo problemomis. Kartu V. Putinas viliojo Ukrainos vyriausybę skolų nubraukimu, pigiais kreditais ir palankiomis dujų kainomis.
ES, nuo 1990 metų pervedusi Ukrainai daugiau kaip 3,3 mlrd. eurų, negrasino, o naujų kreditų pažadus siejo su tolesnėmis griežtomis reformomis. Gali būti, kad reikalaujamos reformos kelia grėsmę Ukrainos prezidento Vladimiro Janukovyčiaus perrinkimui, pažymi "Die Welt".
28 ES šalys nori būtinai pasiekti, kad jas suptų draugiškos, stabilios demokratijos. Todėl europiečiai šešioms buvusioms sovietinėms respublikoms - Ukrainai, Moldovai, Gruzijai, Armėnijai, Baltarusijai ir Azerbaidžanui - be finansinės paramos mainais už reformas politikoje ir ekonomikoje žadėjo ir vizų bei prekybos lengvatas.
Kokie yra V. Putino interesai? - klausia vokiečių laikraštis ir atsako: Maskva europiečių politiką supranta kaip kišimąsi į regioną, kurį Rusija traktuoja kaip savo privilegijuotą įtakos sferą. V. Putinui svarbūs geostrateginiai interesai. Jis nenori būti apsuptas vakarietiško pavyzdžio demokratijų. Rusijos prezidentas spaudimu ir šantažu siekia, kad buvusios Sovietų Sąjungos šalys prisijungtų prie jo inicijuotos Eurazijos muitų sąjungos.
O kodėl Ukraina yra tokia svarbi Europos Sąjungai? Ji - svarbiausia tranzitinė valstybė rusiškomis dujoms į ES. 45 mln. gyventojų turinti Ukraina taip pat yra patraukli darbo rinka. Be to, sutarties pasirašymas būtų buvęs svarbus politinis signalas, kad Maskvos įtaka vienai didžiausių regiono valstybių sumažėjo, akcentuojama straipsnyje.
Nors Kijevas ir nepasirašo Asociacijos sutarties, tačiau europiečiai ir toliau mokės ukrainiečiams. Kodėl? Briuselis perves Ukrainai 190 mln. eurų, nes šalis įvykdė tam tikras reformų sąlygas. Be to, norima ir toliau bendradarbiauti transporto, švietimo, energetikos ir tyrimų srityse. ES nori palikti šaliai atviras duris. Bendrija tikisi, kad Ukraina po 1-2 metų vis dėlto pasirašys sutartį. "Mes neatsisakome ketinimų ES ir Ukrainos santykius pakelti į naują lygį", - ketvirtadienį pareiškė už kaimynystės politiką atsakingas eurokomisaras Štefanas Fiulė (Stefan Fuele). ES esą pasirengusi vėl ruoštis Asociacijos sutarties pasirašymui, jei Kijevas vėl pasuks suartėjimo su ES keliu.
O ką apie ES mano patys ukrainiečiai? Šalis šiuo klausimu yra susiskaldžiusi. Nauja apklausa rodo, kad už Asociacijos sutartį su ES yra 44 proc. piliečių. Pietinė ir rytinė šalies dalys labiau laikosi Rusijos, o Vakarai ir centras su sostine Kijevu aktyviai remia integraciją į Europą.
Ar Ukraina dabar prisijungs prie V. Putino Muitų sąjungos? Greičiausiai ne. Nes tokiu atveju Ukraina netektų daugelio prekybos lengvatų, kurias turi kaip Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė. Be to, niekas Ukrainoje nežino, kiek ilgai galios V. Putino garantijos dėl palankių dujų kainų. Dar: Ukrainos bendrovėms grėstų nelygi tiesioginė konkurencija su rusiškomis kompanijomis. Todėl visiškai įmanoma, kad Ukraina vis dėlto po kurio laiko pasirašys susitarimą su europiečiais, komentuoja laikraštis.
Ir vis dėlto - netikėtas Ukrainos atsisakymas pasirašyti sutartį dabar, Briuselyje vertinamas kaip "rimtas smūgis" suartėjimo su buvusiomis sovietinėmis respublikomis politikai. Yra požymių, kad ES iš naujo apsvarstys savo Rytų partnerytės strategiją, nes ji, anot diplomatinių šaltinių, galbūt yra "pernelyg biurokratiška ir pernelyg šabloniška".