Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia pasitikinti Vokietijos kanclere Angela Merkel, kad ji neišduos Ukrainos ar Lietuvos, kai kuriems kitiems politikams baiminantis naujo „Miuncheno suokalbio“ derybose dėl situacijos Rytų Ukrainoje.
„Manau, reikėtų aptarti bent paliaubas. Dėl to verta dėti visas įmanomas pastangas. Angela Merkel visada deda maksimalias pastangas. Mes tikime jos priemonėmis, tačiau žinome, su kuo ji dalyvauja derybose, su kuo susiduria. Ši situacija labai sudėtinga mums visiems, nes tai netikėta, tai, kas vyksta 21-ame amžiuje – mes matome atvirą agresiją, atvirą melą Europoje“, – interviu sakė ji.
D. Grybauskaitė nemano, kad reikia daryti konfrontaciją tarp to, kad A. Merkel griežtai pasisako prieš ginklų davimą Ukrainai, o Lietuva juos tiekia.
Atsakydama į klausimą, kokius ginklus Lietuva tiekia Ukrainai, prezidentė patikino, kad „skirtus gynybai“.
„Mes teikiame visas priemones, būtinas tam, kad Ukraina galėtų apsiginti, bet neviršijant Lietuvos galimybių“, – pridūrė ji.
„Mes manome, kad parama Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis yra svarbu, o taip pat tai svarbu taikai visoje Europoje. Mes padedame Ukrainai visomis įmanomomis priemonėmis, nes savo pasienyje Kaliningrade matome kasdien vykstančias pratybas. Tai absoliučiai realu, tai jau vyksta. Todėl negalime prašyti, kad valstybė nesigintų. Ji susiduria su atviru, tiesioginiu karu savo teritorijoje, net prieš savo civilius gyventojus“, – patikino prezidentė.
„Kiek pažįstu A.Merkel, pasitikiu tuo, ką ji daro. Ji niekada nieko neišduos – nei Ukrainos, nei Vokietijos, nei Lietuvos. Ir tikiuosi, kad mes visi jai padėsite tai padaryti“, – Vokietijos televizijos „Deutsche Welle“ interviu sakė D.Grybauskaitė.
Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, vykstant Vakarų ir Rusijos lyderių deryboms dėl Ukrainos, viešai priminė Vakarų nuolaidžiavimą naciams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.
„Sudetų kraštas 1938 turėjo nuraminti agresorių. Žinome rezultatus. Ir kodėl šios mintis kyla Miuncheno konferencijos 2015–aisiais metu?“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė ministras.
Apie „antrąjį Miuncheną“ perspėjo ir pirmasis Lietuvos vadovas po nepriklausomybės atkūrimo Vytautas Landsbergis.
„Neoficialios žinios iš Briuselio ir Maskvos – prastos ir Ukrainai, ir demokratinei Europai, jeigu du lyderiai, kažin ar Europos Sąjungos deramai įgalioti, nuvyko nusilenkti Vladimirui Putinui ir pritarti kapituliacinei Miuncheno-2 linijai“, – rašė jis komentare naujienų portale delfi.lt
Pasak V.Landsbergio, kalbėti apie taikos išsaugojimą „kai karas jau vyksta, tai tikras Miuncheno antspaudas“. Jis pabrėžė, kad Miuncheno kapituliacija 1938 metais buvo ne karo išvengimas, o paskatinimas ir didelio karo pradžia.
Miuncheno suokalbiu vadinama 1938 metais Miunchene vykusi konferencija, kai britai, prancūzai ir italai sutiko su Adolfo Hitlerio reikalavimais perduoti Vokietijai Sudetus ir kitus pasienio regionus.
Dėl naujo taikos plano Rytų Ukrainoje derasi Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos vadovai. Jų susitikimas planuojamas kitą trečiadienį Minske.
Vakarai kaltina Rusiją ginkluote ir kariais remiant separatistus Rytų Ukrainoje.
JAV svarsto, ar siųsti ginklus Ukrainai
Savo ruožtu Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovė Federica Mogherini sekmadienį pareiškė nesitikinti jokių nesutarimų su Vašingtonu, jeigu Jungtinės Valstijos nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą aprūpinti Ukrainos armiją letaliniais ginklais.
Prorusiškiems separatistams tęsiant puolimą rytų Ukrainoje, Vašingtone vyksta diskusijos, ar Jungtinės Valstijos turėtų pasiųsti ginklų Kijevo vyriausybės pajėgoms.
Keli įtakingi Europos ministrai šį savaitgalį vykusioje Miuncheno saugumo konferencijoje išreiškė nepritarimą tokiam scenarijui, baimindamiesi, kad tai tik dar paaštrintų konfliktą.
F.Mogherini, duodama interviu naujienų agentūrai „Reuters“po susitikimo su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, sakė gerbianti Jungtinėse Valstijose vykstančius vidinius debatus šia tema, pridūrusi, kad jiems priklauso diskutuoti ir nuspręsti.
„Esama vieningi, kalbant apie palaikymą Ukrainai ... esame vieningi, kalbant apie ekonominį spaudimą ir taip pat esame vieningi ... dėl būtinybės palaikyti politinį dialogą“, – sakė ji.
Paklausta, ar gali kilti transatlantinių nesutarimų, jeigu JAV nuspręstų patenkinti Kijevo prašymą atsiųsti ginklų kovai su Maskvos remiamais separatistais, užėmusiais dideles teritorijas Ukrainos rytuose per konfliktą, kuris nuo pernai balandžio nusinešė jau per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių, F.Mogherini atsakė: „Ne.“
Derybos – trečiadienį
P.Porošenka ir Rusijos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiai planuoja trečiadienį surengti derybas Minske, kuriose bus siekiama susitarti dėl paliaubų Ukrainoje. Pernai rugsėjį Baltarusijos sostinėje pasirašyta ankstesnė paliaubų sutartis kautynių nesustabdė.
Kijevas kaltina Maskvą tiekiant separatistams modernius ginklus, įskaitant tankus ir priešlėktuvinės gynybos sistemas, kurios suteikia kovotojams pranašumą prieš daugiausiai pasenusią ginkluotę naudojančias Ukrainos vyriausybės pajėgas. Maskva tokius kaltinimus neigia.
F.Mogherini pirmadienį pirmininkaus Briuselyje vyksiančiam ES užsienio reikalų ministrų susitikimui, kuriame, kaip tikimasi, bus išplėstas Rusijos ir Ukrainos piliečių, kuriems Bendrija yra uždraudusi išduoti vizas ir įšaldžiusi jų aktyvus, sąrašą. Tikėtina, kad tarp tų asmenų bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.
Bet kokios diskusijos dėl tolesnių žingsnių bus paliktos ES lyderiams, kurių susitikimai įvyks ateinantį ketvirtadienį ir kovo mėnesį, nurodė F.Mogherini, turėdama omenyje potencialų Rusijai paskelbtų ekonominių sankcijų sugriežtinimą.
F.Mogherini nurodė, kad sprendimas dėl griežtesnių sankcijų priklausys nuo to, ar bus pasiekta tvari sutartis dėl paliaubų Rytų Ukrainoje.
„Jeigu sugebėsime pasiekti paliaubas, laiku padaryti jas tvariomis ir pradėti įgyvendinti Minsko susitarimus – aišku, kad taip ves prie tam tikrų sprendimų. Jeigu to nenutiks, sprendimai bus kitokio pobūdžio“, – aiškino ES diplomatijos vadovė.
