Tokiomis įžvalgomis šalies vadovė su žurnalistais pasidalino Varšuvoje vykstančio Vidurio Europos lyderių susitikimo metu.
„Iki tų problemų nepriėjome, nes nemanau, kad jų yra, - sakė D. Grybauskaitė, paklausta, ar susitikimo metu buvo paliestas lietuvių ir lenkų santykių klausimas. – Ir nereikia jų dirbtinai kurti ir apie jas šnekėti.“
Prezidentė pabrėžė, esą viršūnių susitikime pirmiausiai aptartos demokratijos problemos. Esą šalių vadovai pabrėžė, kad „demokratija nėra duotybė, kuri duota amžinai“.
„Kiekviena tauta Europoje nuėjo labai ilgą ir sudėtingą kelią, kad turėtų vienokią ar kitokią demokratijos kokybę. Pavyzdžiui, Austrijos prezidentas paminėjo, kad bet koks nacionalizmas – tai yra pagrindinis demokratijos priešas. Ir Vokietijos prezidentas pasakė, kad jų patirtis kaip tik patvirtina, kad bet kokia tautinė nesantaika ir organizuotas nacionalizmas tarp šalių veda ir prie karo, ir prie demokratijos nebuvo. Tai mums turbūt labai tinkanti mintis“, - tęsė D. Grybauskaitė.
Ji pabrėžė, kad visų šalių, taip pat – Lietuvos ir Lenkijos, politikai nacionalizmui vieningai turi tarti „ne“.
„Tarp vadovų tikrai nėra (susipriešinimo – DELFI). Ir manau, kad tarp tautų nėra. O atskirų politikų, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, noras skatinti tautinę nesantaiką, neturi būti toleruojamas. Kaip minėjau, bet koks nacionalizmas, tautinės nesantaikos įpūtimas arba mėginimas ją atgaivinti – tai yra praeito šimtmečio tragedijų priežastis. XXI amžiuje nereikia prie to grįžti ir kartoti“, - pridūrė prezidentė.
Paklausta, ką vakare aptars susitikimo su JAV prezidentu Baracku Obama metu, D. Grybauskaitė pirmiausiai akcentavo saugumą.
„Su Jungtinėmis Valstijomis visai Europai turbūt svarbiausi saugumo klausimai. Lietuvai, Baltijos šalims – ypač. Esame vadinamoji NATO pasienio šalis, - sakė D. Grybauskaitė. – Apie ką kalbėjau pernai Lisabonoje, apie ką kalbėsiu ir šiandien, ir kalbėsiu kasdien – užtikrinti, kad Lietuva ir Baltijos šalys būtų apgintos NATO šalių. Mums nereikia kitų šalių paslaugų.“
Baltarusija tapo galvos skausmu
Anot prezidentės, apie Baltarusijoje planuojamą statyti atominę elektrinę Varšuvoje kol kas nekalbėta. „Kalbėsiu apie Lietuvos pirmininkavimą ESBO, apie mūsų prioritetus. O vienas iš jų – ir energetinis saugumas, testavimas, kokybė ne tik Europos Sąjungoje, bet ir už jos ribų. Baltarusija buvo minima šiek tiek, bet pagrinde dėl žmogaus teisių pažeidimų ir demokratizacijos nebuvimo“, - teigė D. Grybauskaitė.
Lenkams nieko nepažada
D. Grybauskaitę prie Karalių rūmų Varšuvoje taip pat apspito lenkų žurnalistai. Jiems opiausias buvo lenkų tautinės mažumos Lietuvoje klausimas.
„Esu atvira viskam, bet sprendimas guli Lietuvos parlamente, ir dar nėra pakankamo politinio kvorumo, kad tie sprendimai būtų priimti, - sklandžia lenkų kalba sakė D. Grybauskaitė, paklausta apie lenkiškų pavardžių rašybos reikalus. – Pati, kaip prezidentė, esu atvira dėl pavardžių. Man tame nėra jokių problemų.“
Vis dėlto ji pripažino, kad greito sprendimo pavardžių rašybos klausimu tikėtis neverta. „Lietuvos Seime nėra politinio kvorumo priimti šį sprendimą“, - pridūrė šalies vadovė.
Ji pabrėžė, esą sprendimą šiuo klausimu priimti gali tik Seimas. „Koks dar gali būti būdas demokratinėje valstybėje?“, - retoriškai klausė D. Grybauskaitė, lenkų žurnalistams pasiteiravus, ar įmanoma kitais būdais spręsti pavardžių rašybos problemą. Prezidentės žodžiais, tikimybė, kad kas nors šioje srityje bus pasiekta iki kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų, yra labai maža.