Praėjusią savaitę Europos Komisija pateikė pasiūlymus dėl to, kaip vartotojams sumažinti rekordines elektros kainas. Vienas siūlymų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas. Lietuvai toks siūlymas, pasak mūsų politikų, nėra palankus.
Esą siekiant atpiginti elektrą Europai reikėtų nustatyti dujų kainų lubas. Tam, pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pritaria visų Europos Sąjungos šalių, išskyrus Vengrijos, energetikos ministrai. Tačiau galutinis sprendimas dėl priemonių priimamas konsensusu.
Ar įmanoma, kad iki rugsėjo 30-osios, kai planuojama turėti galutinį EK pasiūlymų paketą, bus sutarta ir dėl lubų dujų kainoms?
Delfi kalbinti pašnekovai reiškė abejones, ar tai įmanoma, kita vertus, tokios tikimybės neatmetė.
Teigia, kad ministras ir prezidentas turi veikti išvien
„Visada įmanoma pasiekti kažką daugiau. Be abejo, tai priklauso nuo politinės valios, kiek aukščiausi Lietuvos pareigūnai turės tos valios Lietuvos interesus ginti“, – Delfi komentavo buvęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Svarbu, pasak jo, kad dėl dujų kainų lubų ministras D. Kreivys ir prezidentas Gitanas Nausėda dirbtų išvien.
„Pirmoje eilėje čia yra ES energetikos taryba, kurioje dalyvauja ministras, po to – Europos Vadovų Taryba (EVT). Pirmiausia, aš manau, kad energetikos taryboje ministras galėtų išsakyti labai bekompromisę poziciją, ieškoti koalicijos partnerių, o po to prezidentas EVT galėtų tą poziciją truputį sušvelninti, tarkime, sutikti su šiek tiek aukštesne dujų lubų kaina.
Aš manau, kad tai labai priklausytų nuo Vyriausybės – konkrečiai nuo ministro – ir prezidento gebėjimų kartu manevruoti ir koordinuotais žingsniais paveikti EK“, – dėstė A. Sekmokas.
Jeigu siūlymas nustatyti dujų kainų lubas ar kitas Lietuvai palankus siūlymas nebus priimtas, už tai, pasak buvusio ministro, bus atsakingi Lietuvos politikai.
„Čia, pirmiausia, matyt, ne diplomatijos klausimas, o nesusikalbėjimas tarp Vyriausybės ir prezidento. Čia yra pagrindinė diplomatijos priemonė, kai skirtingos valdžios šakos sugeba savo veiksmus derinti ir tais suderintais veiksmais siekti palankiausio rezultato.
O net jeigu nepavyks pasiekti dujų kainų lubų, mažiausiai ko galima siekti, kad EK skirtų Lietuvai tam tikras sumas dujų kainų kompensavimui vartotojams. Negalėčiau konkrečiai įvardyti sumų – gal 500 mln. eurų, 1,5 mlrd. eurų ar 1 mlrd. eurų, – bet EK savo dispozicijoje tokio dydžio lėšas turi ir šitaip būtų galima pasiekti tam tikrą Lietuvai naudingą rezultatą“, – kalbėjo A. Sekmokas.
Turime siekti EK tarpininkavimo
Vengrija, nepritardama dujų kainų luboms, pašnekovo matymu, laviruoja tarp ES ir Rusijos interesų.
„Vengrija manevruoja tarp EK, ES interesų ir Rusijos tuo sau užsitikrindama palankias dujų kainas dujų tiekimui iš Rusijos, kad jis nebūtų nutrauktas. Vengrija žiūri savo interesų ir nepaiso kitų ES šalių, ir bendrų interesų“, – teigė A. Sekmokas.
Jei EK nutartų perskirstyti pigiai elektrą gaminančių Bendrijos įmonių viršpelnius, Lietuva dalį viršpelnių bandytų gauti pagal dvišales sutartis su elektrą eksportuojančiomis valstybėmis, pirmiausia su Švedija.
Tai, A. Sekmoko įsitikinimu, pasiteisintų tik tuomet, jei EK tarpininkautų derybose su Švedija.
„Koks tas rezultatas bus, man labai sunku įvertinti.
Aišku, elektros iš Švedijos mes gauname pakankamai nemažai, bet reikia įvertinti, kokių gamintojų elektra ateina į Lietuvą: ar branduolinių jėgainių elektra, kur iš tikrųjų būtų galima gauti viršpelnio dalį Lietuvai, ar atsinaujinančių išteklių, ar kažkokių kitų.
Tada Lietuva turėtų siekti, kad EK dalyvautų šiose derybose. Nes priešingu atveju nesėkmė derantis su Švedija būtų grynai Lietuvos. Tuo tarpu, jeigu dalyvautų EK, tai būtų ne tik Lietuvos, bet ir didele dalimi EK [nesėkmė], kadangi ji siūlė tą mechanizmą. Ir Lietuva štai kartu derėdamasi su EK, derėdamasi su Švedija parodytų, kad toks mechanizmas nėra visiškai tinkamas“, – dėstė buvęs energetikos ministras.
Jo vertinimu, įmanoma, kad, Švedijai ir Lietuvai pasiekus dvišalį susitarimą, jis galiotų atbuline data. Bet net jei taip ir nutiktų, o EK priimtų tik jau viešai paskelbtus siūlymus, rudenį Lietuvos vartotojams tektų mokėti aukštas kainas už elektrą.
Svarsto, kad neturime didžiųjų partnerių paramos
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius, buvęs „Lietuvos energijos“ vadovas Dalius Misiūnas svarstė, kad sprendimas dėl dujų kainų lubų Europoje jau nebus priimtas.
„Atrodo, kad tikimybė nelabai didelė, nes kaip pagrindinis siūlymas eina papildomi pelno mokesčiai, tikslas surinkti pinigus iš tų, kurie gamina elektrą iš atsinaujinančių šaltinių ir panašiai“, – Delfi komentavo D. Misiūnas.
Jo įsitikinimu, jei tarp Bendrijos ministrų būtų konsensusas dėl dujų kainų ribojimo, apie tai jau būtų paskelbta viešai.
„Jeigu kažkas toj srity ir pajudės, tai nebus pilnas paketas, ką Lietuva įsivaizduoja, ar ko Lietuva norėtų“, – pridūrė pašnekovas.
Sprendimą dėl lubų dujų kainoms, jo įsitikinimu, nulems didžiųjų Bendrijos šalių žodis.
„Lietuva nebuvo vienintelė, kuri tai siūlė, man atrodo, pirma tai siūlė Čekija. Iš esmės ne vien lietuviai tai turėjo prastumti, liaudiškai kalbant, bet akivaizdu, kad kažkurios didžiosios Europos šalys, gal net Vokietija su Prancūzija neišreiškė pakankamo palaikymo. Aš taip traktuočiau šią situaciją“, – dėstė universiteto rektorius.
Kad Lietuva susitars su Švedija dėl dalies viršpelnių gavimo, nėra savaime suprantama, teigė D. Misiūnas.
Skelbiama, kad tokios sutartys turėtų būti pasirašytos iki gruodžio 1 dienos.
Laikas spaudžia
„Turėtų būti pakankamai sudėtingas darbas rasti balansą. Švedija net ir norėdama gali sakyti: tai susitarkit su visais. Elektra atkeliauja ir iš Švedijos, ir iš Lenkijos, ir iš Latvijos, ir iš Estijos – iš visų pusių. Čia turės būti bendras susitarimas, negali jis būti tik su Švedija <...>.
Manau, kad EK rekomendaciją davė ir paliko pačioms šalims susitarti ne be reikalo, nes, matyt, pati sunkiai įsivaizduoja, kaip būtų galima sistemiškai, privalomai apibrėžti kažkokią tvarką“, – komentavo D. Misiūnas.
Bet ir tokia išeitis, kai tariamasi dvišaliu pagrindu, Lietuvai, pasak jo, nėra naudinga.
„Mus labai stipriai spaudžia laikas <...>. Sutarimas pasiekiamas ne per savaites, ne per mėnesius, o metus. Bet čia irgi ne variantas, nes elektra žmonėms brangi dabar, žmonėms už ją reikia mokėti dabar. Toks sprendimas mums lėtas ir tikrai nenaudingas, nes Lietuva labai mažai pati gamina“, – pažymėjo D. Misiūnas.
Kita vertus, pastaruoju metu jis teigė matantis Lietuvos politikų pastangas, kad Briuselyje būtų priimti naudingiausi šaliai ir jos žmonėms sprendimai.
„Dar prieš kurį laiką nesijautė, kad galutinių kainų suvaldymas ir sumažinimas buvo pats svarbiausias prioritetas. Gal dėl to ir liberalizavimo procese visi sprendimai buvo daromi vėlai. Bet dabar, turint galvoje visą spaudimą, kuris yra, manau, kad ministerija dės visas pastangas, kad atneštų bent dalį vertės. Čia jau tapo vienu svarbiausių prioritetų bendrai valstybėje šiuo metu. Mano galva, valdžia jau tai mato“, – komentavo D. Misiūnas.
Kad EK pateiktas pirminis siūlymas dėl elektros rinkos sureguliavimo ir viršpelnių perskirstymo Lietuvai yra „visiškai nepriimtinas“, nes jį priėmus Lietuvoje turėsime aukštas elektros kainas, o visur kitur Europoje jos bus smarkiai mažesnės, anksčiau teigė D. Kreivys.
Jis teigė nesitikintis greitų Briuselio sprendimų dėl elektros rinkos sureguliavimo ir manantis, kad juos galėtų priimti ne energetikos ministrai, o EVT.
URM: raginame klausimą kelti EVT
Tos pačios pozicijos laikosi ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija (URM), akcentuodama, kad atsakomybė užgulusi Energetikos ministerijos ir Prezidentūros pečius.
„Dėl galimų priemonių kaip spręsti dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje drastiškai augančias energijos kainas Europoje yra įsitraukusios visos Lietuvos Vyriausybės institucijos. Rugsėjo 9 d. energetikos ministras D. Kreivys klausimą aptarė bei pasiūlymus teikė Briuselyje vykusiame neeiliniame Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos susitikime. Raginame šį klausimą taip pat kelti ir sprendimų siekti artėjančioje Europos Vadovų Taryboje“, – atsakyme Delfi komentavo užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.
Prezidentūros matymu, valdančiųjų noras energetikos kainų klausimą perkelti į EVT formatą yra netikslus bandymas permesti atsakomybę už sprendimą.
„Gali būti, kad, Lietuvai nesugebėjus suburti pakankamos daugumos, klausimas net nenueis iki EVT, nes jis bus nuspręstas šakinėje ministrų taryboje. Taigi į EVT klausimas gali net nenueiti, jis bus uždarytas ir mums bus primestas nepalankus sprendimas. Taip kaip jau kartą atsitiko su mobilumo paketu“, – anksčiau komentavo prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Kitas šalies vadovo patarėjas Povilas Mačiulis teigė, kad energetikos ministras D. Kreivys dabar „turi labai konkrečias užduotis, kurias turi atlikti europiniu lygiu“.
„Matyti, kad ministras stengiasi tas užduotis įgyvendinti. Kalbėti apie tai, ar padaryti, ar nepadaryti tie darbai, galima bus netolimoje ateityje“, – svarstė P. Mačiulis.
Artimiausias EVT posėdis numatytas spalio 20–21 dienomis.
