Seime ketvirtadienį buvo svarstomas Vyriausybės parengtas Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektas. Juo siūloma skirti 128 mln. Lt kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą nekilnojamąjį turtą.
Tačiau problema ta, kad žydų organizacijos nėra pasiekusios sutarimo, kaip ši kompensacija turi būti išmokama – ar per Vyriausybės paskirtą fondą, ar pinigai turėtų būti išdalinti kiekvienai žydų organizacijai.
„Šiandien yra tam tikra religinė šventė ir negalima kalbėti į mikrofoną. Žydų bendruomenės atstovas S. J. Pfefferis kalbės ne į mikrofoną, bet vertėja vers tribūnoje į mikrofoną“, - prieš suteikdama žodį žydų atstovui pranešė posėdžiui pirmininkavusi Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė.
„Esu Vilniaus Gaono palikuonis, iš savo šeimos esu likęs vienas palikuonis. Šiandien esu čia. Atvykau į šią šalį prieš dvidešimt dvejus metus. Šiandien pas mus yra šventė, būtent todėl negaliu kalbėti į mikrofoną. Ši šventė yra Šavuot - diena, kai Sinajuje iš Dievo buvo gauta Biblija. Mes švenčiame šią dieną ir paprastai rabinai neina niekur, būna tik sinagogoje ar aplinkui ją, tačiau dėl situacijos, kuri reikalauja iš manęs pasisakymo, dėl šio klausimo, kuris nagrinėjamas Seime aš esu čia“, - savo kalbą pradėjo S. J. Pfefferis.
Savo kalboje rabinas aiškino, kad Lietuvoje žydų turtas priklausė žydams ortodoksams. Tai iš esmės reiškia, kad rabinas norėtų, kad kompensacija būtų skiriama tik religinėms žydų bendruomenėms, o ne kokioms nors kitoms žydų organizacijoms, kurios su religija neturi nieko bendra.
Parlamentarų nuomonė irgi nevieninga
Išsakydami savo nuomonę dėl įstatymo parlamentarai, kaip kad ir žydų organizacijos, laikėsi gana skirtingų nuomonių. Konservatorius-krikdemas Česlovas Vytautas Stankevičius išsakė poziciją, kad šio klausimo esmė – jog Vyriausybės skirta kompensacija būtų panaudojama Lietuvoje gyvenančių žydų gerovei.
„Mes patyrėme, kad esama daug nesutarimų tarp žydų bendruomenių atstovų. Svarstymo metu tobulinant įstatymo projektą buvo mėginama atsižvelgti tiek, kiek įmanoma, kad įstatymas pasitarnautų tam tikslui, kuriam jis skirtas. Garbusis rabinas pažymėjo, kad žydų bendruomenė buvo sukaupusi daug bendruomeninio turto, taigi šis įstatymas numato, kad kompensacija turi būti panaudota Lietuvoje, dabar gyvenančių žydų bendruomenių kultūros, religijos, bendruomeniniams poreikiams“, - teigė Č. V. Stankevičius.
Pasak jo, jei būtų pritarta, kad kompensacija būtų skiriama per Vyriausybės įsteigtą fondą, tai šį turtą vis tiek valdytų žydų bendruomenė.
E.Klumbys: kompensaciją turi naudoti tik religinės bendruomenės
Tačiau „Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos atstovas Egidijus Klumbys aiškino susidarąs vaizdą, kad šiuo klausimu visiškai nenorima diskutuoti. Anot jo, reikia susitarti dėl keleto svarbių dalykų – pirma, žydų turtą konfiskavo ne Lietuvos valstybė, tad ne ji turėtų mokėti kompensaciją, tačiau kadangi nusavintas turtas buvo grąžintas Katalikų Bažnyčiai, jai išmokėtos kompensacijos, tai tokios pačios taisyklės turi būti taikomos ir žydų bendruomenei.
Vis tik, anot E. Klumbio, pats faktas, kad patys žydai nesusitaria dėl to, kas turi būti kompensacijos gavėjas, yra labai svarbus. Pavyzdžiui, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas mano, kad siūlomu įstatymu esą bus įteisintas neleistinas ar diskriminacinis nuosavybės teisių ribojimas, nustatytas prioritetas tik vienam juridiniam asmeniui.
„Šitoje situacijoje, kai yra akivaizdus nesutarimas pačioje žydų bendruomenėje, Seimas savo valingu sprendimu įsikiša į šį procesą ir iš tikrųjų sukels labai daug įtampų. Šitas konfliktas, ko gero, persikels į tarptautinius vandenis“, - svarstė E. Klumbys.
Jo nuomone, bet kokiu atveju ši kompensacija negali būti naudojama jokiems kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams ar nukentėjusiems nuo kokių nors režimų, tad fonde esančiais pinigais turėtų galėti naudotis tik žydų religinių bendruomenių atstovai.
D.Kuodytė: nenustačius, kas gaus kompensaciją, pakišime kiaulę
Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė savo ruožtu svarstė, kad Seimas turėtų aiškiai nustatyti, ar kompensacijos gavėjai bus religinės žydų bendruomenės, ar tiesiog žydų bendruomenės, nes, priešingu atveju, pasak parlamentarės, žydams parlamentarai pakiš kiaulę.
„Matyt, iš šitų neaiškumų plaukia ir kitas neaiškumas, kas bus šito turto gavėjai ir naudotojai. Šiame įstatyme to nėra ir yra nuomonė, kad galbūt čia ne visai mūsų reikalas, bet jeigu mes šito neapibrėšime labai tiksliai ir aiškiai, tai, manau, kad ne tik žydų bendruomenėms – religinėms ir nereliginėms – mes pakišime, kaip sakoma, kiaulę, bet ir patys galime paslysti ant tos banano žievės“, - kalbėjo parlamentarė.
Jos nuomone, nereikėtų laužyti iečių, ar į kompensaciją turi teisę tik religinės bendruomenės ar ir kitos, mat tarpukariu Lietuvoje tokios griežtos skirties nebuvo. „Žydiškumas pagal apibrėžimą buvo religija“, - teigė D. Kuodytė.
Svarstymas atidėtas kitam posėdžiui
Kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymo projektui praėjusiais metais po pateikimo buvo pritarta Seime. Šįkart svarstymo procedūra buvo nebaigta ir klausimas atidėtas kitam posėdžiui.
Vyriausybės teikiamu projektu siūloma, kad už nacių ir sovietų režimų nusavintą žydų religinių bendruomenių turtą 128 mln. Lt kompensacija būtų išmokėta 2012-2023 m.
Įstatymo projektu numatoma, kad piniginė kompensacija galės būti naudojama tik Lietuvos žydų religiniams, kultūros, švietimo, mokslo ir labdaros tikslams Lietuvoje, taip pat Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo okupacinių režimų nukentėjusiems žydų tautybės asmenims paremti.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad numatoma kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.
Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą būtų pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet Holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta. Šiuo metu Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.