S. Šedbaro teigimu, Lietuvos teismų nustatyti sunkūs nusikaltimai, kurie buvo įvykdyti jau po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1991 metų sausio sovietinės agresijos metu, yra akivaizdūs, šių nusikaltimų faktai yra galutinai nustatyti.
"Tačiau ir Lietuvoje, ir užsienyje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nebaudžiamai platinama tikrovės neatitinkanti informacija, neigianti SSRS agresiją prieš Lietuvą, ypač kalbant apie 1991 metų Sausio 13-osios įvykius. Už sausio įvykių metu padarytus nusikaltimus teisti asmenys, šiuo metu nesantys Lietuvoje ir galimai nesantys Lietuvos Respublikos piliečiai, ne kartą viešai ir užgauliai neigė 1990-1991 metais įvykdytą agresiją prieš Lietuvos Respubliką bei minėtą agresiją vykdžiusių ir joje dalyvavusių asmenų padarytus labai sunkius nusikaltimus Lietuvos Respublikai ir Lietuvos Respublikos gyventojams, slėpdamiesi nuo atsakomybės po kitos šalies pilietybe", - sako S. Šedbaras.
Seimo narys atkreipia dėmesį, jog tokie asmenys, nebūdami Lietuvos piliečiais ir nuolatiniai gyventojai, būdami užsienio valstybėje leidžia sau atvirai tyčiotis iš Lietuvos Respublikos, įžeidinėti 1991 m. sausio 13-ąją nukentėjusius asmenis, o vėliau drąsiai atvykti į Lietuvos Respubliką ar kitas Europos Sąjungos šalis ir netgi tokiu atveju nėra teisinio pagrindo pradėti jų baudžiamąjį persekiojimą.
Pasak S. Šedbaro, Baudžiamojo kodekso 6 straipsnyje nustatytas baigtinis nusikaltimų, kuriuos užsienyje padarę užsieniečiai atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, sąrašas, tačiau į jį turėtų būti įtraukti ir Baudžiamojo kodekso 170` 2 straipsnio numatyti nusikaltimai: pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas.
Generalinei prokuratūrai siūloma apsvarstyti ir pateikti nuomonę dėl Baudžiamojo kodekso 6 straipsnio nuostatos pakeitimo, įtraukiant Baudžiamojo kodekso 170`2 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką.