Remdamasis Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos vaistų agentūros duomenimis, S. Čaplinskas savo feisbuke sekmadienį pateikė atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie „AstraZeneca“ vakciną.
Profesorius aprašė labai dažnai (dažniau nei 1 iš 10 pasiskiepijusių) pasitaikančius nepageidaujamus poveikius.
„Klinikinių tyrimų duomenimis: jautrumas injekcijos vietoje 63,7 proc.; skausmas injekcijos vietoje 54,2 proc.; nuovargis 53,1 proc.; galvos skausmas 52,6 proc.; bendras negalavimas 44,2 proc.; raumenų skausmai 44 proc.; nedidelis karščiavimas 33,6 proc.; šaltkrėtis 31,9 proc.; sąnarių skausmai 26,4 proc.; pykinimas 21,9 proc.; stiprus karščiavimas (>38C) 7,9 proc.“, – rašė S. Čaplinskas.
Jis taip pat pažymėjo, kad nepageidaujamas poveikis dažniau pasireiškia po pirmosios „AstraZeneca“ vakcinos dozės.
„Po antros dozės reakcijos būdavo lengvesnės ir retesnės. Dauguma nepageidaujamų reakcijų buvo lengvo arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų. Vyresniems nei 65 m. amžiaus žmonėms reakcijos į vakciną buvo silpnesnės ir pasitaikė rečiau“, – teigė ekspertas.
Pasak S. Čaplinsko, šios vakcinos veiksmingumas po dviejų dozių siekia 62,6 proc., o apsauga nuo koronaviruso, kaip teigiama, atsiranda po 14 dienų nuo antrojo skiepo.
Kol kas nėra žinoma, kuriam laikui „AstraZeneca“ vakcina suteikia imunitetą, tačiau, kaip rašo S. Čaplinksas, imunitetas gali būti nesusidaręs, jei po vakcinavimo nebuvo jokios šalutinės reakcijos.
„Nebūtinai, bet taip gali būti, nes kiekvienas organizmas į skiepą reaguoja individualiai“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Profesorius savo įraše taip pat paaiškino, kokio amžiaus asmenys gali būti vakcinuojami „AstraZeneca“ skiepu.
„Skiepijami vyresni nei 18 m. amžiaus asmenys. Pradžioje buvo nerekomenduojama skiepyti vyresnius nei 65 m. amžiaus asmenis, tačiau vėliau, atsiradus daugiau duomenų, pastarasis amžiaus ribojimas buvo atšauktas“, – rašė specialistas.
Anot S. Čaplinsko, vakcinos saugumas ir veiksmingumas vaikams, paaugliams ir nėščiosioms dar nėra ištirtas.
„Tyrimai su gyvūnais nerodo žalingo tiesioginio ar netiesioginio poveikio vaisiaus vystymuisi. Tyrimai bus tęsiami“, – rašę S. Čaplinskas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad pasiskiepijus „AstraZeneca“ vakcina, kuriai naudojamas šimpanzės adenovirusas, įmanoma pakartotinai užsikrėsti COVID-19. S. Čaplinskas taip pat paaiškino, kodėl dalis valstybių laikinai sustabdė skiepijimą vienos serijos „AstraZeneca“ vakcina.
„Imtasi atsargumo priemonių dėl kraujo krešulių rizikos (tromboembolijos) paskiepijus šia vakcina. Tačiau, kol kas, priežastinio ryšio tarp vakcinos ir krešulių susidarymo (tromboembolijos rizikos) nėra nustatyta. Vyksta tyrimas“, – pažymėjo S. Čaplinskas.
Kai kurios Europos šalys, tarp jų – Airija, Danija, Islandija, Italija ir Norvegija, laikinai sustabdė vakcinaciją „AstraZeneca“ preparatu, pasirodžius pranešimams apie krešulių susidarymą pasiskiepijusiems žmonėms.
Apie laikiną „AstraZeneca“ vakcinos naudojimo sustabdymą pranešė ir Nyderlandai.
