D. Grybauskaitės ir Seimo dvikova dėl žiniasklaidos apsaugos: 1:0 laimi Seimaspapildyta D. Radzevičiaus komentaru

 (166)
Seimas po pateikimo pritarė teisės aktų pataisoms, stiprinančioms žurnalistų šaltinių apsaugą, tačiau atsisakė jas svarstyti ypatingos skubos tvarka.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
Prezidentė Dalia Grybauskaitė
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas kertinių demokratinės politinės sistemos principų, nes žiniasklaida atlieka kontroliuojančią valdžios institucijų funkciją ir yra vadinama ketvirtąja valdžia.

Tokių pataisų prireikė po to, kai skandalingai pagarsėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Gediminas Viederis leido atlikti operatyvinius veiksmus prieš naujienų agentūros BNS žurnalistus, paskelbusius duomenis iš slaptos Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos apie Rusijos planuojamas provokacijas prieš Lietuvos vadovus.

Už prezidentės Dalios Grybauskaitės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas antradienį balsavo 53 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš ir 22 parlamentarai susilaikė.

Tačiau pagrindinė kova vyko dėl prezidentės prašymo pataisas priimti ypatingos skubos tvarka. Šioje situacijoje nugalėjo skubos priešininkai: už balsavo tik 7 parlamentarai, 16 tautos atstovų buvo prieš ir 60 susilaikė. Tai reiškia, kad įstatymas atsidurs Seimo komitetuose ir galės būti modifikuojamas.

Tolesnis svarstymas numatytas tik pavasario sesijoje. Svarstyti pavasario sesijoje pasiūlė socialdemokratas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.

Priešiškumą skubai ir susilaikymą demonstravo 15 Darbo partijos frakcijos narių, 3 „Drąsos kelio“ atstovai, 6 „tvarkiečiai“, 6 Liberalų sąjūdžio nariai, 5 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, 24 socialdemokratai, 3 Mišrios grupės nariai ir 14 konservatorių. Skubą palaikė 6 konservatoriai ir 1 „Drąsos kelio“ atstovas.

Tokia pat situacija ir su Baudžiamojo proceso kodekso pataisomis.

Pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomu – Žmogaus teisių komitetas.

Prigalvojo priežasčių, kodėl nereikia skubos

Kai kurių Seimo narių nusistatymas nepraleisti prezidentės pataisų buvo matyti jau klausimų ir atsakymų laikotarpiu, kai į Seimo narių klausimus atsakinėjo prezidentės patarėja teisės klausimais Rūta Svetikaitė.

„Šiandien galiojanti situacija yra tokia, kad įstatymai taikomi formaliai. Kitaip tariant, pirmas veiksmas, kurio griebiasi prokuroras, gavęs informacijos ir pradėjęs ikiteisminį tyrimą – eiti į teismą ir prašyti, kad teismas įpareigotų žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį. Kitaip tariant, netaikant jokių kitų tos informacijos radimo, sužinojimo, iš kur ta informacija atsirado, priemonių, iš karto einama tuo keliu, kad prašoma įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinį“, - sakė R. Svetikaitė.

Tačiau parlamentarai klausė, ar tai neatleis žurnalistų nuo bet kokios atsakomybės, piktinosi, kad žurnalistais galės apsimesti nusikalstamo pasaulio atstovai.

Tarkime, socialdemokratas Algirdas Sysas pasiūlė geriau griežčiau kontroliuoti teisėjus, kurie lengvai sankcionuoja įpareigojimus atskleisti informacijos šaltinį.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis savo ruožtu svarstė, kas nutiks, jeigu žurnalistu apsimes koks nors nusikaltėlis.

„Dabar įsivaizduokite, žmogus yra nusikaltėlis, nusikalstamo pasaulio atstovas. Jis labai lengvu būdu tampa žurnalistu, tiesiog įkuria internetinį puslapį tiesa.lt ar pilypukas.lt, prisidengia, kad yra žurnalistas, įstoja į Žurnalistų sąjungą, gauna pažymėjimą ir ar per vieną kita Seimo narį, per saugumo darbuotojus ar kitus asmenis, kurie turi teisę susipažinti su slapta medžiaga, pradeda šitą dalyką daryti. Dabar ta jūsų pataisa savotiškai tą nusikaltėlį, kuris imituoja žurnalistą, apsaugo“, - svarstė R. Žemaitaitis.

Tačiau R. Svetikaitė paneigė politiko nuogąstavimus, nes šiuo dalykus prižiūri žurnalistų savivaldos institucijos.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pareiškė mananti, kad pateiktos įstatymų pataisos yra beveik duoklė žurnalistams.

„Iš Seimo narių klausimų galima spręsti, kad minėta pataisa teikiama pernelyg skubotai ir neapgalvotai. Mums kyla klausimas, ar ją priėmus apskritai bylos bus išaiškinamos. Dar vienas klausimas, kad Prezidentūra šioje situacijoje nėra neutralus asmuo. Ar tai nėra duoklė žurnalistams?“, - klausė B. Vėsaitė.

D. Grybauskaitė siūlė stiprinti žurnalistų šaltinių apsaugą

Prezidentė siūlė sugriežtinti tvarką, kai žurnalistas įpareigojamas atskleisti informacijos šaltinį. Šalies vadovė pasiūlė, kad teismas įpareigojimą atskleisti šaltinį priimtų dalyvaujant žurnalistui arba jo atstovui, o ne vienam teisėjui kabinete. Pagal šias pataisas žurnalistas galėtų susipažinti su prokuroro reikalavimo atskleisti informacijos šaltinį turiniu ir teismui pateikti savo argumentus.

Taip pat siūloma, kad įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį gali būti nustatomas tik labai svarbiais, išimtiniais atvejais, dėl visuomenei gyvybiškai svarbių aplinkybių ir tik tuomet, kai informacijos šaltinio paslapties atskleidimas sukels mažesnę žalą nei ta, kuri ištiks to nepadarius. Kitaip tariant, norima, jog teisėsaugos institucijos pirmiausia išnaudotų visas kitas priemones atskleisti, kas nutekina informaciją žurnalistui, o ne imtųsi doroti pačius žurnalistus.

Prezidentės teikiamomis įstatymų pataisomis numatoma, kad kratos ir poėmiai žurnalistų ir visuomenės informavimo priemonių patalpose bus galimi tik kraštutiniais atvejais ir tik dalyvaujant žurnalisto atstovui bei prokurorui, tuo pačiu laikantis griežtų žurnalisto informacijos šaltinio paslapties apsaugos garantijų.

Užtikrinant korektišką elgesį kratos ir poėmio metu, prezidentė siūlo šiuos žmogaus teises itin varžančius veiksmus filmuoti. Taip turėtų būti elgiamasi ne tik darant kratą pas žurnalistą, bet ir visais kitais atvejais. Pasak prezidentės, tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui ir užtikrintų pagarbą žmogaus teisėms bei efektyvią teisių gynybą.

Vakaruose žurnalistų šaltinių apsauga yra vienas svarbiausių žodžio laisvės principų. Žiniasklaida laikoma viena svarbiausių valdžios kontrolės institucijų. Kadangi demokratinėse visuomenėse valdžia yra renkama, bet piliečiai neturi galimybių patys kontroliuoti politikų, todėl kontrolės funkciją užtikrina žiniasklaida ir žurnalistai.

Pataisų prireikė po skandalo

Prezidentės siūlomų pataisų prireikė po to, kai Generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl VSD pažymos apie planuojamus Rusijos veiksmus prieš Lietuvos vadovus artėjant Rytų partnerystės susitikimui Vilniuje. Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

Būtent STT agentai pasižymėjo žygiu prieš žurnalistus: jie apklausė BNS žurnalistes Jūratę Damulytę ir Jūratę Skėrytę. Apklausos truko po kelias valandas. J. Damulytės namuose vaikų akivaizdoje buvo atliktos kratos, iškrėtsas ir žurnalistės garažas. Gausios kritikos sulaukusi STT laikosi pozicijos, esą visos priemonės buvo proporcingos.

BNS žurnalistės – ne vienintelės, sulaukusios STT dėmesio. Aiškinantis galimą VSD medžiagos nutekėjimą, apklaustos Prezidentūros darbuotojos, taip pat – Vyriausybės kanceliarijos specialistė. Seimo kanceliarijos darbuotoją, atsakingą už darbą su slapta informacija, STT agentai aplankė tą pačią dieną, kai pasirodė BNS publikacija. Beje, pas Seimo darbuotoją agentai atsibeldė vidury nakties.

STT sudomino ir kitos žiniasklaidos priemonės. Praėjusį penktadienį apklausai į STT iškviesta DELFI vyriausiosios redaktorės pavaduotoja politikai Loreta Laučiuvienė. Į klausimus žurnalistė atsakinėjo maždaug valandą.

STT apklaustųjų sąraše atsidūrė ir žinomas politologas Tomas Janeliūnas. Žurnale „IQ“ dirbantis apžvalgininkas atskleidė, kad agentai domėjosi, kodėl jis lankėsi Prezidentūroje. To priežastis, pasirodo, visiškai paprasta. Politologas tarėsi dėl interviu su prezidente.

STT veiksmus prieš žiniasklaidą pasmerkė tiek Lietuvos žurnalistų sąjunga, tiek įtakingiausios šalies politinės partijos. Prezidentė D. Grybauskaitė pareikalavo STT atlikti tarnybinį patikrinimą dėl veiksmų prieš žiniasklaidą.

D. Radzevičius pataria žurnalistams saugotis ir saugoti savo šaltinius dar stipriau

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigia, kad Seimo nepritarimas ypatingai skubai reiškia, jog greitų pokyčių žurnalistų teisių ir laisvių apaugos srityje nenusimato.

„Apmaudu, bet tikriems esminiams pokyčiams šioje srityje dar nesame subrendę. Daugiau buvo galima tikėtis iš Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, kuris galėjo būti pagrindiniu komitetu šioje situacijoje – jame dažniausiai žiniasklaida ir žurnalistai sulaukdavo didžiausio palaikymo. Bet pagreitinti proceso nepavyks, o ilgose Seimo diskusijose, praktika rodo, kartais pasimeta esmė“, - teigia D. Radzevičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas sako, kad stebėdamas Seimo posėdį svarstant demokratinei šaliai būtinas pataisas intuityviai jautė, jog problema dėl informacijos šaltinio apsaugos Lietuvoje yra žymiai rimtesnė, nei atrodė stebint STT veiksmus prieš BNS žurnalistus.

„Tada daugelis politikų, kalbėjusių viešai, palaikė žurnalistus ir rėmė jų profesines teises. Tačiau šiandien išgirdęs kai kurių parlamentarų klausimus su teorinėmis situacijomis apie nusikaltėlius-žurnalistus, supratau, kad mūsų bendruomenė dalies politikų akyse yra potencialūs nusikaltėliai“, - stebėjosi D. Radzevičius.

„Politikų diskusijos man rodo, kad imunitetus turintys Seimo nariai, kurie pripažįsta įstatymų taikymo problemas teisėsaugos struktūrose ir net teismų darbe, dar sunkiai supranta, kad žurnalistai neprašo jokių ypatingų teisių sau. Prezidentės pateikti pasiūlymai yra susiję su kitų žmonių teisėmis – informacijos šaltinio apsauga. Tačiau tarptautiniai demokratijos standartai kol kas dar mūsų galvose sukelia labai paprastą dilemą – visuomenė ir politikai teise nepasitiki, bet demokratija nepasitiki dar labiau“, - priduria Žurnalistų sąjungos vadovas.

Jo teigimu, šiuo metu kolegoms belieka tik patarti saugotis ir saugoti savo šaltinius dar labiau nei anksčiau. Mat kol politinis elitas nepribrendo skubiems demokratijos užtikrinimo pokyčiams, teisė ir teisėsauga vilksis iš paskos, o nuo tolimesnių klaidų ir neadekvačių teisėsaugos veiksmų nebus apsaugotas niekas.

www.DELFI.lt
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Tarp turtingiausių Seimo narių - socialdemokratų pavardės

Turtingiausiais Seimo nariais išlieka socialdemokratų frakcijos Seime atstovai Stasys Brundza ir Bronius Bradauskas, liberalas Kęstutis Glaveckas, rodo pirmadienį skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.

Kur ir kaip atostogaus populiariųjų partijų lyderiai (3)

Dauguma populiariausių partijų lyderių atostogas ketina praleisti Lietuvoje. Tik vienas iš LRT.lt kalbintų partijos vadovų tikina šią vasarą apskritai neatostogausiantis, mat esą nėra kada.

Isterija dėl egzaminų: ėmė dorotis su kritikais (34)

Iš Nacionalinio egzaminų centro (NEC) tvokstelėjo sovietiniu raugu – paprašyta nutildyti kritiškai apie egzaminų užduotis šnekantį matematiką.

Rugpjūčio prognozė: ar nusivylusiems liepa dar yra ko laukti (20)

Daugelį atostogaujančių ir šiltos vasaros laukiančių žmonių liepos mėnesis turėjo nuvilti, mat, saulėtos dienos nelepino, nemažai lijo.

Vakarėliai žydų kapaviečių vietoje sulaukė Izraelio spaudos dėmesio (59)

Vakarėliai Kauno tvirtovės VII forte sulaukė atgarsių ir Izraelio spaudoje, dar pernai siekus išspręsti ginčus tarp forto savininkų ir žydų, kurių tautiečių kapavietė čia buvo rasta prieš kelerius metus.