„O yra kokių nors priežasčių, ką nors blogo padarė, kol buvau išvažiavusi?“, - klausimu į klausimą apie B. Vėsaitę atsakė šalies prezidentė.

Perklausta apie ūkio ministrę, D. Grybauskaitė kiek plačiau pakomentavo, kad B. Vėsaitė dar tik pradeda dirbti, tad po truputį įsibėgėja.

„Na, mus visus įvairiai vertina įvairūs atstovai. Aš tikiuosi, kad ministrė tik pradeda dirbti, po truputį įsibėgėja. Labai tikiuosi, kad ji pati supranta ir atsižvelgia į kritiką, kurią girdi. Ir dar vis tik manau, kad ji turi galimybių atlikti savo darbą, nes tai yra tik darbo pradžia“, - teigė prezidentė.

B. Vėsaitė yra kritikuojama dėl kontraversiškų pasisakymų atominės elektrinės tema, taip pat dėl inicijuojamų „viešųjų pirkimų“ supaprastinimo procedūrų, iš politikės juokiamasi už tai, kad tik tapusi ūkio ministre maišė Ūkio ir Energetikos ministerijas.

N. Venckienės apkalta – Seimo reikalas

D. Grybauskaitė šeštadienį viešėjo tulpių šventėje Burbiškių dvare Radviliškio rajone, tačiau tulpių lauke surengė trumpą spaudos konferenciją.

Joje šalies vadovės buvo pasiteirauta ir apie Seimo narės Neringos Venckienės dingimą bei galimybę surengti jai apkaltą už akių. Apie tokią galimybę užsiminė konstitucinės teisės specialistas, Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius.

Prezidentė teigia, kad apsispręsti dėl apkaltos N. Venckienei turi pats Seimas.

„Čia tik Seimo prerogatyva, nenorėčiau nei nurodinėti, nei patarti. Na, o dingusių žmonių paieška yra teisėsaugos institucijų darbas“, - sakė D. Grybauskaitė.

Neigia pokalbius

Trumpoje spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė taip pat paneigė kada nors kalbėjusi apie Darbo partijos bylą su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininku Gintaru Kryževičiumi.

Siekdami pademonstruoti, kad juodosios buhalterijos byla prieš Darbo partiją yra neva politinė, „darbiečiai“ išplatino neva slapta darytą įrašą tarp tuometinio Seimo nario Konstanto Ramelio bei buvusio Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Viktoro Dovidaičio.

Jame V. Dovidaitis neva teigia, kad pas jį atėjo G. Kryževičius ir teiravosi dėl vasaros pertraukos Darbo partijos byloje. V. Dovidaitis teigia paaiškinęs visas aplinkybes, o G. Kryževičius esą sakęs, kad eina „pas ponią“.

„Iš kur žinote, kad aš kalbėjau?“ - šeštadienį į klausimą atsakė D. Grybauskaitė.

Patikslinus, kad toks dalykas paaiškėjo iš „darbiečių“ išlatino įrašo, D. Grybauskaitė teigė apie tai girdinti pirmą kartą. Maža to, ji paneigė su G. Kryževičiumi kalbėjusis apie Darbo partijos bylą.

„Faktas iš slapto įrašo? Įdomu labai girdėti, nes girdžiu pirmą kartą. Su ponu G. Kryževičiumi niekada nebuvau susitikusi ir niekada nekalbėjau apie šitą bylą. Įdomius faktus turite“, - sakė prezidentė.

Kaip turi keliauti kroviniai kaimynų AE?

D. Grybauskaitė išsakė savo nuomonę ir apie Lietuvos teritorija gabenamus krovinius Kaliningrado ir Baltarusijos atominėms jėgainėms statyti.

Kaip DELFI jau rašė, Lietuvos institucijos fiksuoja atvejus, kad per mūsų šalį keliauja kroviniai Lietuvos kaimynų atominėms ir šiluminėms elektrinėms. Nors krovinių gabenimas nėra naujiena, tačiau Lietuva nepritaria elektrinių statyboms Kaliningrade ir Astravo regione, todėl nėra suinteresuota projektų baigtimi.

„Dėl geopolitinės situacijos Lietuva visada buvo tranzito šalis, per mus keliauja įvairiausių krovinių: ne tik elektrinėms, bet ir kariniai kroviniai, iš Afganistano kroviniai juda. Lietuva iš to uždirba. Bet tai turi būti daroma pagal susitarimus, labai griežtai kontroliuojant saugumą ir tai turi atitikti tarptautinius krovinių pervežimo standartus. To reikalauja Lietuva ir tai bus tokie kroviniai vežami“, - sakė prezidentė.

Klausiama apie dabartinės Vyriausybės pokalbius su Rusijos dujų milžine „Gazprom“, šalies vadovė tik užsiminė, kad pokalbiai su monopoliniu tiekėju turi būti atviri, apie tai turi būti informuojama visuomenė.

„Pirmiausia, kalbėtis reikia su visais, ypač net ir monopoliniu tiekėju, bet tai turi būti daroma atvirai, informuojant visuomenę ir, be jokios abejonės, pirmiausia ginant Lietuvos interesą“, - sakė D. Grybauskaitė.