„Buvo nuskambėjęs prezidento pasakymas, kad jis neskubės tvirtinti ir premjerės, kad ji gal ir neskubės teikti. Ir su tuo tas apsikeitimas ir baigėsi. Tai aš prognozuočiau, kad galbūt iki pirmo (prezidento – ELTA) rinkimų turo ir nebus teikiamas. Mano toks spėjimas“, – „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Nors Seimo pirmininkė pripažįsta, kad norinčiųjų užimti švietimo ministro postą greičiausiai nebus daug, visgi, pasak jos, vadovą šiai ministerijai surasti reikėtų.
„Suprantama, visos ministrų kėdės yra karštos, o ši kėdė yra tokia pagerinta. Bet, manyčiau, reikėtų, kad būtų pateiktas kandidatas, kad baigiantis kadencijai tai, ką galima padaryti šioje sudėtingoje ir ypatingai svarbioje srityje, būtų padaryta“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet aš taip pat suprantu, kadangi ta žinia buvo netikėta, jai nebuvo ruošiamasi, tai ir kandidatų eilės nestovi prie premjerės kabineto. Tai palauksime“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad tęsiantis nesklandumams dėl tarpinių patikrinimų, praėjusią savaitę iš pareigų pasitraukė švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas. Laikinai jo pareigas pavesta eiti socialinės apsaugos ir darbo ministrei Monikai Navickienei.
Ministru G. Jakštas buvo paskirtas praėjusių metų vasarą, kai kilus skandalui dėl savivaldybių tarybos narių veiklai skirtų lėšų panaudojimo skaidrumo iš pareigų pasitraukė tuometė ministrė Jurgita Šiugždinienė.
I. Šimonytė buvo informavusi, jog prezidentui teiks naujo švietimo ministro kandidatūrą šios savaitės pradžioje. Tačiau kartu ji buvo nurodžiusi, jog neskubės teikti pretendento šioms pareigoms užimti.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Mano, kad nedidelis skaičius priimtų užsieniečių turėtų savų pliusų
Seimo pirmininkė tikina nesuprantanti dalies politikų argumentų, kodėl siekiant įgyvendinti naują europinės migracijos solidarumo politiką Lietuvai geriau kasmet mokėti maždaug 3 mln. eurų įnašą nei priimti numatytą 158 užsieniečių kvotą.
„Manyčiau, tas solidarumo principą veikia į abi puses. Kalbant apie šią konkrečią situaciją, turint galvoje, kad į Lietuvą atvažiavo dešimtys tūkstančių žmonių – karo pabėgėliai iš Ukrainos, demokratiniai pabėgėliai iš Baltarusijos – manau, kad 150 žmonių, priimtų pagal solidarumo susitarimą, tikrai iš esmės Lietuvos neapsunkintų. Man net neaišku, kodėl kyla klausimai – ar dėl to, kad jų veido spalva kitokia? Ši dalis taip pat labai neskaniai skamba“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Bet pajėgumų šalies mastu tai niekaip ypatingai neapsunkintų. Ir čia būtent akcentuočiau solidarumą, kurio Lietuva tikisi savo atžvilgiu ir turi pagrindo tikėtis. Mes nuolat kalbame apie tai, kad norime solidarumo su Ukraina, ir raginame savo Europos Sąjungos kaimynus ir tolimesnius kaimynus nuolat tą daryti. Bet tai reiškia, kad ir patys turime būti solidarūs“, – ragino ji.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda žurnalistams teigė manąs, jog Lietuva turėtų rinktis finansinį solidarumą ir taip prisidėti prie europinės migracijos politikos įgyvendinimo. Šalies vadovas pastebėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje išaugo užsieniečių skaičius, todėl maždaug 3 mln. eurų siekiantis kasmetinis įnašas į paramos fondą, jo akimis, būtų priimtinesnis sprendimas.
Visgi, savo ruožtu V. Čmilytė-Nielsen priminė, jog Lietuva pagrįstai tikėjosi kitų Europos Sąjungos (ES) solidarumo, kai patyrė hibridinę ataką ir neteisėtai valstybės sieną kertančių migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Todėl, tęsė ji, šiuo atveju solidarumą turi rodyti pati Lietuva.
„Aš esu prieš nereikalingų baimių auginimą. Šioje vietoje manau, kad priėmus nedidelį, labai konkretų skaičių (užsieniečių – ELTA) ir rodant, kad esame pasirengę priimti nedidelį skaičių žmonių, mes tikrai tęsiame tą gerą bendradarbiavimą su Europos Sąjungos šalimis, kuris yra ir mūsų saugios ateities pagrindas“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad Europos Parlamentas (EP) praėjusią savaitę patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio Europos Sąjungoje (ES) taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
Čmilytė-Nielsen: nežinia ar dėl gynybos mokesčio susitarsime iki Seimo rinkimų
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nežinanti, ar įmanoma priimti sprendimą dėl gynybos mokesčio iki Seimo rinkimų, bet pabrėžia, kad dėl jo reikia apsispręsti per šiuos metus.
Visgi ji nemano, kad rasti bendrą partijų sutarimą dėl papildomo gynybos finansavimo dar šios kadencijos metu yra beviltiška.
„Aš manyčiau, kad šiemet sprendimai turės būti priimti. Geras klausimas, ar juos pavyks priimti iki rinkimų ar iš kart po, jau susidarius naujai koalicijai. Bet ta iliuzija, kad galima klausimą atidėlioti ir jo nereikės spręsti, tai yra tik iliuzija. Bet manau, kad šiemet privalėsime priimti kažkokius sprendimus“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Reikia susivienodinti matymą ir su opozicijos partijomis, bent jau esančiomis Seime. Tai yra sunkus procesas rinkimų akivaizdoje. Bet nemanau, kad jis yra beviltiškas“, – sakė ji.
Seimo pirmininkė paminėjo, kad trečiadienį vyksiančiame trečiajame premjerės Ingridos Šimonytės susitikime dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pristatys konkrečius planus, kam papildomos lėšos gali būti skiriamos. Politikė tikisi, kad šio susitikimo metu bus galima susitarti dėl prioritetų.
„Šiandienos susitikimas yra svarbus ta prasme, kad naujasis krašto apsaugos ministras pristatys savo matymą dėl to, kur galėtų būti skirtas papildomas finansavimas. (...) Koalicijoje pirmadienio vakare buvome susitikę ir tokį preliminarų pristatymą L. Kasčiūnas padarė. Man jie atrodo logiški“, – aiškino ji.
„Yra svarbu, kad ne tik sprendimų priėmėjai, bet ir platesnė auditorija vienodai vertintų grėsmes ir rizikas, bei kam skirti pinigus ir į ką investuoti. Tai dėl to galima susitarti šiame kontekste šiandienos susitikime. Ir manau, kad tai bus žingsnelis į priekį“, – pridūrė ji.
V. Čmilytė-Nielsen priminė, kad Liberalų sąjūdis nepalaiko idėjos, jog gynyba būtų finansuojama apmokestinus tik vieną grupę. Taip pat, anot jos, liberalai mano, kad lėšų gynybai galima gauti įvedant „nuodėmių mokesčius“.
„Iš liberalų pusės mes linkę labiau kalbėti apie nuodėmių mokesčius, kurie skatina trauktis nuo tam tikrų neoptimalių sprendimų link geresnių. Ir tuos mokesčius, kuriuos ir taip reikės peržiūrėti“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Dvi problemas reikėtų iš karto spręsti, kad nepalikti keliems metams tiksinčios bombos baudų pavidalu“, – pridūrė ji.
