Neramumai okupantams
Mariupolyje okupantams neramios paros. Ne tik čia, bet daug kur Donbase užgrobtuose miestuose. Ukraina chirurgiškai tiksliai jau porą dienų naikina rusų bazes, smūgiai – į personalo ir techniko dislokavimo vietas. Vietiniai skundžiasi, kad rusai giriasi priešraketine gynyba, o ši visai neveikia. Šokiruoti buvo ir rusų kariškiai.
„Kalbant apie Mariupolį, aš šokiruotas, kad jį pradėjo bombarduoti. Jie tikrai pradėjo“, – viename išplatintame vaizdo įraše sakė Rusijos karys.
Po sprogimo, panikuodami rusai virš Mariupolio pakėlė aviaciją.
O okupantams nesiseka net savose žemėse. Belgorodo srityje nukrito rusų šturmo lėktuvas Su–25. Esą krito ant tvarto, kilo gaisras. Katapultavęsis pilotas visgi mirė. Labiausiai tikėtina nelaimės priežastis – techninis gedimas.
Rusijos ir Ukrainos akistata Niujorke
O karo metinių išvakarėse Niujorke įvyko Ukrainos ir Rusijos akistata. Specialioje Jungtinių Tautų (JT) generalinės asamblėjos sesijoje išryškėjo, kad tarp dviejų kariaujančių šalių neįveikiama praraja.
„Ar šioje salėje yra kas nors, kas yra pasirengęs atiduoti nors kvadratinį metrą savo teritorijos, kraujo ištroškusiam kaimynui. Visi žinome atsakymą – nė vienas. Ir Ukraina yra viena iš jūsų. Pasaulis paskęs chaose, jei leisime keisti sienas“, – susitikime klausė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Vakarų stovyklai daug sunkiau sutelkti JT valstybes nares savo kryžiaus žygiui prieš Rusiją. Tai rodo ir balsavimui pateiktas šis tuščias rezoliucijos projektas“, – teigė Rusijos ambasadorius JT Vasilyj Nebenzya.
Pirmą iš dviejų sesijos dienų Ukraina pristatė rezoliuciją – siekti taikos ir rusų pajėgų iš šalies išvedimo.
„Karas nėra sprendimas, karas yra problema. Žmonės Ukrainoje nepaprastai kenčia. Ukrainiečiams, rusams ir toliau už šių šalių ribų gyvenantiems žmonėms reikia taikos“, – sakė JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas.
O Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska pasakė emocingą kalbą, rodydama kadrus, kaip atrodo „rusiškas pasaulis“ – Maskva neša vien mirtį.
„Tai žmogaus teisės. Bet kuriame Ukrainos mieste, Londone, Berlyne ar Niujorke turime teisę gyventi laisvai, nebūti žudomi, ar kankinami. Teisę nebūti susprogdintiems į gabalus Rusijos raketos“, – kalbėjo O. Zelenska.
JT Generalinės Asamblėjos specialiojoje sesijoje – tvirta parama taikos Ukrainoje atkūrimo principams
Ketvirtadienį atnaujintoje Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos 11-oje neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija dėl visapusiškos, teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje pagal Jungtinių Tautų Chartijos principus. Ukrainos ir grupės šalių (tarp jų – Lietuvos) vardu teikta rezoliucija sulaukė itin stiprios valstybių paramos – 141 valstybių balsavo už dokumentą, 7 balsavo prieš, 32 valstybės susilaikė.
Lietuva kartu su Europos Sąjunga ir tarpregioninėmis partnerėmis aktyviai prisidėjo prie rezoliucijos rengimo ir paramos jai telkimo. Rezoliucijoje reikalaujama Rusijos Federacijos nedelsiant, visiškai ir besąlygiškai išvesti karines pajėgas iš tarptautiniais teisės aktais pripažintos Ukrainos teritorijos, nutraukti karo veiksmus, įskaitant bet kokius išpuolius prieš civilius gyventojus ir kritinę infrastruktūrą, užtikrinti atsakomybę už Ukrainos teritorijoje įvykdytus sunkius nusikaltimus bei užkirsti kelią naujiems nusikaltimams.
Rezoliucija valstybės narės taip pat raginamos solidariai spręsti globalias karo pasekmes – pasauliniam maisto saugumui, energetikos, finansų sektoriui, aplinkosaugos ir branduolinės saugos bei saugumo srityse. Ja sveikinamos tarptautinės bendruomenės ir JT Generalinio Sekretoriaus pastangos, siekiant taikos Ukrainoje pagal JT Chartiją, įskaitant valstybių suverenios lygybės ir teritorinio vientisumo principus, pažymima pranešime.
„Rusija patyrė dar vieną pralaimėjimą – kol kas tik Jungtinių Tautų būstinėje. Rusija pralaimės ir karo lauke. Turime sutelkti visas pastangas, kad tai įvyktų kuo greičiau“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Neteisėto Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste tai jau penktoji neeilinėje specialiojoje sesijoje priimta rezoliucija.
JAV skelbia Ukrainai suteiksianti dar 10 milijardų dolerių paramos.
„Joe Bidenas stovėjo petys į petį su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kad primintų pasauliui, praėjus metams – Kyjivas vis dar laikosi, Ukraina vis dar laikosi. Ir JAV tebepalaiko Ukrainą“, – kalbėjo JAV ambasadorė JT Linda Thomas Greenfield.
Kyjivas pastiprinimą gaus ir iš kitų šalių. Britai tankus „Challenger 2“ ukrainiečiams pristatys galbūt jau pavasarį. Prie pažadėtų 14, jei leis atsargos, dar pridės ir kitų kovinių tankų, didins ir artilerijos bei sviedinių gamybą.
„Putinui nesvarbu, kiek karių palaidos“
O agresorius Vladimiras Putinas Tėvynės gynėjo dieną vėl žarstė pažadus savo kariams – kaip juos apaus ir duos šovinių. Nors fronte virkauja net samdiniai. Neliko nepaminėtas ir branduolinis ginklas.
„Mes ir toliau aprūpinsime pajėgas pažangia įranga. Ir didesnį dėmesį, kaip ir anksčiau, skirsime branduolinės triados stiprinimui“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
Anot britų žvalgybos, beveik visa Rusijos kariuomenė – net 97 procentai dalyvauja kare prieš Ukrainą. Ir V. Putinui nėra svarbu, kiek jų palaidos.
„Jau praėjo 12 mėnesių ir 188 tūkstančiai, o dabar jau ir daugiau Rusijos karių žuvo, arba buvo sužeisti dėl V. Putino agresijos ir katastrofiško apsiskaičiavimo. Ir, žinote, kai riba yra peržengta ir jis mano, kad taip galima elgtis su savo žmonėmis, valdo armijos mėsmalę – manau, kad jis nesustos“, – teigė Jungtinės Karalystės gynybos ministras Ben Wallace.
Lenkija skelbia, kad „Leopard“ tankai, su kuriais treniruojasi ukrainiečiai jų šalyje, galės per mėnesį būti atgabenti į Ukrainą.
Ukrainos gynėjo žinutė
Iš karščiausio fronto taško – Bachmuto toliau evakuojami civiliai. O Ukrainos kariai toliau iš pozicijų nesitraukia. Ir siunčia okupantams aiškią žinią.
„Tegul jie eina namo, su taika, iš mūsų žemės. Štai ir viskas. Niekas nenori žudyti. Grįžkite namo ir palikite Ukrainą ramybėje“, – teigė Ukrainos gynėjas Olegas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
