Apie tai Eltai patvirtino parlamento Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė. Ji nurodė, kad opozicija viliasi su ministre susitikti jau kitą savaitę.
„Mes jau esame išsiuntę kvietimą ministrei susitiksi į bendrą mūsų frakcijų posėdį“, – Eltai komentavo A. Širinskienė.
„Laikas priklausys nuo ministrės darbotvarkės. Mes prašome kuo greičiau – kitą savaitę“, – pridūrė ji.
Parlamentarė nurodė, kad politikai iš ministrės viliasi išgirsti aiškesnius atsakymus dėl KT išvados bei tolimesnių įstatyminės bazės tobulinimų. Visgi, opozicijos nuomonė dėl A. Bilotaitės politinės atsakomybės nesikeičia. Tačiau, pažymėjo A. Širinskienė, konkretesni sprendimai bus priimti jau po susitikimo su Vidaus reikalų ministerijos (VRM) vadove.
„Gali būti ir apkaltos iniciatyvos svarstomos“, – aiškino Seimo narė.
„Konstitucijos pažeidimas – matyt, niekas neabejoja, kad jis yra.
Konstitucinis Teismas tai konstatavo. Tas šiurkštumas, kuris reikalingas apkaltai, lygiai taip pat yra, nes išties palietė iš esmės tūkstančių žmonių pamatines teises ir laisves. Taigi, matyt, pagrindai apkaltai, kaip kolega V. Bakas kalbėjo, yra“, – referuodama į Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kolegos Vytauto Bako samprotavimus sakė A. Širinskienė.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, V. Bakas neatmeta, kad jau artimiausiu metu ims rinkti parašus dėl ministrės A. Bilotaitės apkaltos. Pasak jo, konservatorių deleguota ministrė šiurkščiai pažeidė Konstituciją, todėl, įsitikinęs politikas, konservatorės likimo Seime klausimas turėtų būti svarstomas labai rimtai.
„Konstitucija, visgi, buvo pažeista. Ir ji pažeista ne dėl nežinojimo ar nesupratimo. Mes matome grubų Konstitucijos pažeidimą, kada ministrė viską žinojo. Ji žinojo, jog jos inicijuoti veiksmai prieštarauja Konstitucijai“, – komentuodamas KT išvadą dėl migrantų sulaikymo politikos sakė parlamentaras.
Trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai. Tokį sprendimą teismas priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Po KT išaiškinimo, Seimo opozicija ėmė diskutuoti, ar vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė neturėtų prisiimti politinės atsakomybės dėl taikytos antikonstitucinės migrantų politikos. Visgi, pati ministrė pažymi, kad užsieniečių teisinės padėties įstatymas buvo keistas viso Seimo vardu, o šiuo metu jau suformuota darbo grupė, ruošianti sprendimus tolimesniam įstatyminės bazės tobulinimui.
Ministrė pabrėžia, kad tik 17 iš 153 šiuo metu Lietuvoje esančių neteisėtų migrantų yra taikomas judėjimo apribojimas. A. Bilotaitė sako, kad ketvirtadienį buvo sutarta suformuoti darbo grupę, kuri paruoš sprendimus dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatų, prieštaraujančių Konstitucijai, pakeitimo.
„Jau vakar mūsų institucijos, tai yra valstybės sienos apsaugos tarnyba kartu su migracijos departamentu pradėjo procesus tam, kad tas judėjimo ribojimas nebebūtų taikomas“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė A. Bilotaitė.
„Reaguojant į Konstitucinio Teismo sprendimą, mes įsivertinome, kiek šiuo metu mūsų apgyvendinimo vietose, tiek mūsų ministerijos pavaldume, tiek SADM pavaldume yra tokių asmenų. Tai iš viso mes šiandieną turime 153 asmenis, bet tik tai 17 iš tų asmenų yra taikomas toks judėjimo ribojimas“, – pridūrė vidaus reikalų ministrė.
Ji pabrėžė, kad ketvirtadienį ryte susitiko su ministerijos teisininkais ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Migracijos departamento atstovais. A. Bilotaitės teigimu, buvo sutarta suformuoti darbo grupę, kuri paruoš Konstitucijai prieštaraujančių nuostatų pakeitimo projektus ir pateiks Seimui.
„Taip pat šiandieną buvau susikvietusi pas save visas institucijas, ministerijos teisininkus, valstybės sienos apsaugos tarnybą, migracijos departamentą ir sutarėme, kad bus suformuota darbo grupė, kuri paruoš tam tikrus sprendimus, kurie bus teikiami Seimui“, – sakė politikė.
Anot ministrės, negaliojant Konstitucijai prieštaraujančioms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatoms, bus vadovaujamasi 5-uoju straipsniu, kuris leidžia taikyti 28 dienų pasienio procedūrą. A. Bilotaitė paaiškino, kad neteisėtiems migrantams bus galima taikyti judėjimo apribojimus tol, kol bus priimtas sprendimas – įleisti ar neįleisti į šalies teritoriją.
„Galioja penktasis straipsnis, kuris sako, kad tokiu atveju mes galime taikyti pasienio procedūrą, tai yra 28 dienos, ir tame 28 dienų laikotarpyje mes galime taikyti judėjimo ribojimą, kol priimamas sprendimas įleisti ar neįleisti tuos migrantus į mūsų valstybės teritoriją“, – sakė vidaus reikalų ministrė.
ELTA primena, kad trečiadienį KT nustatė, jog neteisėtai šalies sieną kirtusių migrantų sulaikymas ir priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centruose prieštarauja Konstitucijai.
Tokį sprendimą KT priėmė išnagrinėjusi migranto, atvykusio į Lietuvą iš Irako, skundą. Pastarasis prašė KT įvertinti įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas.
Skundą pateikęs prieglobsčio prašytojas nurodė esąs įsitikinęs, kad negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuriuo leidžiama apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be teisinių procedūrinių garantijų, kurios užtikrintų teisminę priežiūrą.
Į teismą kreipęsis migrantas tvirtino, kad Konstitucijoje garantuojama asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių, jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo nuomone, teisinis reguliavimas, leidžiantis apriboti asmens laisvę be teismo sprendimo neapibrėžtam laikui, be procedūrinių garantijų, pažeidžia Konstituciją.
Įstatyme nustatyta, kad prieglobsčio prašytojai, kol nepriimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą, laikinai apgyvendinami specialiuose centruose be teisės laisvai judėti, jeigu dėl masinio užsieniečių antplūdžio šalyje yra paskelbta ekstremalioji situacija.
Šis ribojimų terminas negali būti ilgesnis nei 6 mėnesiai.
