„Pirmiausia, drastiškai sumažėjo bandančių atvykti į Lietuvos teritoriją asmenų skaičius, tas efektas yra ne tik pas mus, bet ir regiono mastu, nes tai regioninis sprendimas“, – pirmadienį žurnalistams komentavo A. Bilotaitė.
„Vertinant tai, kas susiję su saugumo situacija, manome, kad verta svarstyti vėl grįžti prie Baltarusijos piliečių panašaus reglamentavimo“, – pridūrė ji.
Ministrė tikina, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) inicijuoti atitinkami pakeitimai paskatins parlamentarus grįžti prie diskusijų dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo.
„Mano kolegos Seime iš NSGK jau inicijavo atitinkamus pakeitimus, matyt, tai paskatins tas pačias diskusijas parlamente ir Seimas įvertins naują kontekstą, naują informaciją, kurią pateikia mūsų Valstybės saugumo departamentas. Įvertins ir priims atitinkamus politinius sprendimus“, – teigė A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.
Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.
Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.
