Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), J.Olekas, pirmadienį karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose susitikęs su Vengrijos gynybos ministru Csaba Hende, padėkojo už šios šalies 2014-aisiais siųstas rotacines pajėgas, taip pat už pirmadienį atvykstančius oro policijos naikintuvus su kariais bei deleguotą karininką į kuriamą NATO štabą.
„Vertiname Vengrijos karių patirtį ir profesionalumą, tuo mūsų kariai įsitikino Lietuvoje vykusiose bendrose pratybose. Kviečiame Vengriją apsvarstyti dar kartą atsiųsti rotacines pajėgas į Lietuvą kitais metais. Stengsimės sudaryti kuo geresnes sąlygas vengrų kariams treniruotis“, – pranešime spaudai teigė ministras J.Olekas.
Ministras pabrėžė, jog Vengrija buvo pirmoji į Lietuvą atsiuntusi rotacines pajėgas pernai, bei įvertino tai kaip „solidarumo ir vienybės ženklą“.
Abiejų šalių atstovai taip pat aptarė regioninio saugumo, paramos Ukrainai, artėjančio NATO Viršūnių susitikimo Varšuvoje, dvišalio bendradarbiavimo bei kitus saugumo ir gynybos klausimus.
Anot J.Oleko, NATO viršūnių susitikime svarbu patvirtinti NATO ilgalaikį planą, siekiant sustiprinti taikomas saugumo užtikrinimo priemones mūsų regione.
Lietuva ir Vengrija gynybos srityje bendradarbiauja pagal 1997 m. pasirašytą susitarimą dėl dvišalių kontaktų ir bendradarbiavimo gynybos srityje.
Lietuvos kariai Vengrijoje yra mokęsi kalbų, dalyvavo karinių stebėtojų ir kituose kursuose, iki įstojimo į NATO Lietuva konsultavosi su Vengrija dokumentų rengimo, kariuomenės pertvarkimo klausimais.
Praėjusių metų pabaigoje apie 140 Vengrijos karių keletą mėnesių kartu su Lietuvos kariais dalyvavo bendruose mokymuose ir pratybose Lietuvoje.
Vengrija pirmadienį pirmąkart pradeda dalyvauti ir Baltijos šalių oro policijos misijoje, skirdama keturis naikintuvus JAS-39 „Gripen“ ir per 100 karių. Vengrus iš Amario bazės Estijoje sustiprins Vokietijos karinės oro pajėgos su keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon“.
Lietuva kartu su Latvija ir Estija visiems atvykstantiems sąjungininkių kontingentams suteikia priimančiosios šalies paramą, užtikrina logistinę paramą ir bendrai tam skiria iki 15 mln. eurų per metus.