Jo manymu, krikščionybė turėtų ginti pažeidžiamus žmones ir pasisakyti prieš bet kokio pobūdžio smurtą.
Interviu DELFI T. Jaglandas atkreipė dėmesį į LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) asmenų padėti. Jo tvirtinimu, homoseksualams šalyje reikia užtikrinti vienodas teises, o valdžios prievolė – užtikrinti planuojamų eitynių saugumą.
– Lietuva mini narystės ET 20-metį. Kaip, Jūsų nuomone, per šį laiką pasikeitė šalis?
– Žiūrint nuo revoliucijos 1990-aisiais, tapimo ET nare 1993-iaisiais, Lietuva padarė didžiulį progresą, kasmet ėjo teisinga linkme. Aišku, iki šiol yra problemų – ekonomika, jaunimo nedarbas, socialiniai klausimai, žmonių teisės.
Bet bendrai Lietuvoje yra solidi demokratija su laisvais rinkimais, nors juose yra problemų, turite žodžio laisvę. Jūs turėtumėte didžiuoti tuo, ką pasiekėte. Jūs turėjote taikią revoliuciją, ji, deja, prasidėjo smurtu, buvo dramatiška. Bet galiausiai tai buvo taiki revoliucija, vykusi kiekvieną dieną. Faktas, kad netrukus perimsite pirmininkavimą ES Tarybai, pasako viską, ko pasiekėte per tokį trumpą laiką.
– Kaip apibūdintumėte žmogaus teisių padėtį?
– Čia vyko didžiulė kaita. Išėjote iš sistemos, kurioje tebuvo viena politinė partija, nebuvo laisvų rinkimų, žodžio laisvės. Dabar tapote normalia europine tauta, atitinkančia europinius standartus. Tačiau dar turite iššūkių.
– Kokius konkrečiai iššūkius turite galvoje?
Taip pat susirūpinimą kelia kalinimo sąlygos įkalinimo įstaigose.
– Paminėjote seksualines mažumas. Viena prieštaringiausių pastarojo meto Lietuvos temų – homoseksualų teisės. Vienos Europos valstybės įteisina homoseksualų santuokas ir įsivaikinimus, tuo metu Lietuvos Seimas svarsto homofobinius įstatymus, kuriais esą siekiama stabdyti „gėjų propagandą“. Kaip tai vertinate?
– ET neturi politikos, teisinių įgaliojimų dėl homoseksualų santuokų, įsivaikinimo. Tai – pačios valstybės klausimas. Ką mes darome – laikomės esminių europinių standartų, kurie apima žodžio laisvę, susirinkimų laisvę visiems žmonėms, tarp jų ir LGBT.
Mes neprašome išskirtinių teisių LGBT – mes sakome, kad jiems turi būti sudarytos tokios pat teisės kaip ir visiems. Man kelia nerimą įstatymai, kuriuos stebiu Seime. Tai aiškiai pažeidžia šių žmonių teises išreikšti save.
– Liepą Lietuvoje planuojamos antrosios homoseksualų eitynės, dėl jų vietos iki šiol kovojama teismuose. Ar pagrįstai LGBT bendruomenė reikalauja leisti žygiuoti pagrindine Vilniaus gatve?
– Man sunku tai komentuoti, neturime specialių reikalavimų, kur demonstracijos turėtų vykti. Mes tik pasisakome už teisę žygiuoti. Kiekviena šalis turi savo reguliavimą, teismas nuspręs, kur galima žygiuoti. Svarbu, kad visiems būtų taikomi vienodi standartai.
Valdžios prievolė – užtikrinti saugumą, apsaugoti nuo smurto, kur eitynės bevyktų.
– Ar Jums ET tenka išgirsti signalų apie homofobiją Lietuvoje? Žinau, kad ET komentaruose Lietuva lyginama su Rusija, Ukraina, Moldova.
– Tose šalyse turime tokias pat tendencijas, tokį pat požiūrį į LGBT. Tai dalykas, kuris kinta. Kiekviena visuomenė turi savų ypatybių, požiūrių, jie visą laiką keičiasi. Prieš 20 metų šie klausimai mano šalyje (Norvegijoje – DELFI) taip pat buvo kontroversiški. Šiandien niekas apie tai nediskutuoja, visuotinai priimama, kad šie žmonės irgi žmonės, kaip ir kiti, gyvenime turi tas pačias teises ir galimybes.
Manau, ir Lietuvoje viskas juda panašia linkme.
– Kuo Jūs aiškinate Lietuvoje paplitusias homofobines nuostatas? Dalis specialistų atsakymo ieško „Geležinėje uždangoje“ – patyrėme 50 metų trukusią okupaciją.
– Manau, tai vienas atsakymų. Istorinis kontekstas visada svarbus, kiekvienos šalies vystymasis paremtas jos istorine patirtimi. Taip pat įtakos turi Bažnyčia.
– ET skelbia rūpinimąsi vaikų teisėmis. Lietuvoje diskutuojama, ar reikia uždrausti bet kokio pobūdžio smurtą prieš vaikus. Kokia ET nuomonė šiuo klausimu?
– Manau, būtina drausti smurtą prieš vaikus, jaunimą, apskritai prieš žmones. Štai kodėl šiam reikalui turime svarbią konvenciją. Dar blogiau seksualinis vaikų išnaudojimas. Dar daug smurto prieš moteris, vaikus artimoje aplinkoje, kuris tikriausiai visą laiką egzistavo, bet tampa vis labiau ir labiau netoleruojamas. Smurtas tampa matomas – visuomenė vystosi, vis labiau supranta, kad bet kokia smurto rūšis – praeitis. Tai galbūt galėjo būti priimtina tik esant totaliai skirtingoms aplinkybėms, visuomenės situacijai, bet ne dabar.
– Lietuvos Vyriausybė ketvirtadienį pritarė vadinamajai Stambulo konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Šalyje kilo debatai dėl sąvokos „Gender“. Prieš konvenciją piestu stojo Bažnyčia, tvirtinusi, kad teisinėje sistemoje siekiama įtvirtinti kitokią lyties sampratą. Kaip tai vertinate?
Konvencija kalba ne apie lytį, konvencija kalba apie smurto draudimą ir Bažnyčia tam turėtų pritarti. Mano supratimu, krikščionybė turėtų ginti pažeidžiamus žmones, pasisakyti prieš bet kokio pobūdžio smurtą.
– Kaip vertinate Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimų vykdymą Lietuvoje?
– Yra keletas atvejų, kurie iki šiol neįvykdyti. Keletas jų susiję su galimu nelegaliu kalinių, įtariamų teroristų, pervežimu ir laikymu. Bet Lietuva nėra nėra blogiausias mokinys klasėje.
– Dar 2007 m. Lietuva pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl transseksualo teisės pasikeisti lytį. Lietuva nėra priėmusi specialaus įstatymo dėl lyties keitimo, nors apie tokį įstatymą kalbama Civiliniame kodekse. Iki šiol situacija nepasikeitė, o Seimas svarsto įstatymu visai uždrausti lyties keitimą.
– Šioje konkrečioje byloje priimtas konkretus teismo sprendimas. Deja, Lietuvos įstatymai akivaizdžiai prieštarauja Žmogaus teisių konvencijai. Tikėčiausi, kad vietoje to būtų pasirinkta vykdyti teismo sprendimą. Kiekviena šalis privalo vykdyti EŽTT sprendimus.
– Prieš keletą savaičių Lietuvos Seimas atgaivino diskusijas dėl abortų – juos siūloma drausti. Kaip vertinate tokias iniciatyvas?
– Kai kalbame apie abortus, iš ET pusės neturime teisinių standartų. Tai – valstybės narės klausimas.
– Iš šių pavyzdžių atrodo, kad Lietuva žmogaus teisių srityje žengia atgal. Kokia Jūsų nuomonė šiuo klausimu?
Prieštaringų nuomonių LGBT klausimais Lietuvos visuomenėje buvo visuomet, kiekviena visuomenė turi tam tikrą požiūrį į tokius reiškinius. Bet dabar šie žmonės reikalauja būti matomi, išreikšti save ir tai tampa problema.
– Baltarusija yra vienintelė Europos Tarybai nepriklausanti Europos šalis. Kaip vertinate situaciją mūsų kaimynėje? Kokios jos perspektyvos?
– Perspektyva turėtų būti, kad Baltarusija ateityje taps ET nare, nes ji aiškiai priklauso Europai. Bet šiuo metu tai neįmanoma – ten autoritarinis valdymas. Kol jie turės politinių kalinių, ypač tų, kurie buvo įkalinti po prezidento rinkimų, bus labai sunku siekti narystės.
Sunku prognozuoti, kiek metų tai gali užtrukti.
1949 m įsteigta Europos Taryba – seniausia Europos tarpvyriausybinė organizacija, siekianti sukurti bendrų demokratinių ir teisės principų erdvę, remiantis Europos žmogaus teisių konvencija (pasirašyta 1950 m.) ir daugeliu kitų vėliau priimtų susitarimų. Tarp svarbiausių ET institucijų – Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos žmogaus teisių komisaras, Venecijos komisija, teikianti autoritetingą nuomonę konstitucinės teisės klausimais, Komitetas prieš kankinimus, Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją.
T. Jaglandas – patyręs Norvegijos politikas, buvęs premjeras, parlamento pirmininkas ir užsienio reikalų ministras. Šiuo metu jis yra ir Norvegijos Nobelio komiteto, skiriančio Nobelio taikos premijas, pirmininkas. 2009 m. T. Jaglandui pradėjus eiti ET generalinio sekretoriaus pareigas, pradėta visa apimanti organizacijos reforma, kuria siekiama reaguoti į iššūkius, su kuriais pastaruoju metu susiduria Europa.