Vyskupai priblokšti: Lietuvoje siekiama įtvirtinti kitokią lyties sampratą

 (462)
Lietuvos vyskupai susirūpinę skubėjimu pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir atkreipia dėmesį, jog dokumente siekiama Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti kitokią lyties sampratą.
Lietuvos vyskupai
Lietuvos vyskupai
© DELFI (Š.Mažeikos nuotr.)

Ketvirtadienį išplatintame Lietuvos hierarchų kreipimesi pabrėžiama, jog kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis.

„Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, - teigiama rašte.

Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus, kurie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai.

Pasak vyskupų, nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai visuomenei.

Lietuvos kultūra ir tradicijos - grėsmė moterims?

Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“.

Katalikų bendruomenės vadovų įsitikinimu, tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą.

Populiarins homoseksualumą ir transeksualumą

Ypatingą dvasininkų susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą.

„Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, - pabrėžia vyskupai.

Atsižvelgdami į hierarchai ragina atsakingas valstybės institucijas ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją.

„Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo priedanga“, - pabrėžiama Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.

Kokius įsipareigojimus iš tiesų priims Lietuva?

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dvasininkų žodžiais, yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių, ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti.

Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims.

Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo, klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene.

D. Grybauskaitė pritaria konvencijai

Viena konvencijos ratifikavimo Lietuvoje iniciatorių Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama imtis iniciatyvos, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų minėtą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo.

„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“, – kreipimesi teigė Seimo narė.
Prezidentės kanceliarijos atsiųstame atsakyme į M. A. Pavilionienės kreipimąsi teigiama, kad D. Grybauskaitė pritaria konvencijos ratifikavimui ir žada reikalauti, kad konvencijos pasirašymas neužtruktų pernelyg ilgai.

Palaimino Europos Tarybos ministrai

Prezidentės nuomone, prisijungdama prie konvencijos ir tuo prisiimdama joje įtvirtintus įpareigojimus, Lietuva ne tik žengtų svarbų žingsnį smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mažinimo šalyje linkme, bet ir įneštų savo indėlį į šios problemos sprendimą tarptautiniu mastu.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 m. gegužės 11 d. Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.

Ši konvencija yra sudėtinė Europos Tarybos priemonių dalis skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Europos Tarybos narių teisinių sistemų harmonizavimui. Teigiama, jog konvencijos tikslas - siekti, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje būtų vienodai suvokiamas, o smurto aukos gautų vienodą apsaugą visose Europos Tarybos valstybėse narėse.

www.DELFI.lt
Savaitės naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Lietuvoje

Orai: karštis varys prie vandens telkinių (7)

Kaitri saulė ir svilinantis karštis – šie žodžiai geriausiai apibūdina artimiausių dienų orą. Tiesa, sekmadienį įvyks pokyčiai. Pajūryje, tikėtina, kad jau dienos metu bus debesuota. Kitur debesys pasirodys tik vakare ar naktį. Daug kur numatomi lietūs ir perkūnija. Ateinanti savaitė prasidės kontrastingais orais.

Feisbukas ūžia: po lemtingo britų sprendimo – aštri emigrantų reakcija (551)

Paaiškėjus Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės ES rezultatams, kurio metu didžioji dalis britų balsavo už pasitraukimą iš ES, socialiniai tinklai ėmė mirgėte mirgėti lietuvių komentarais.

A. Kubilius: valdančioji dauguma galimai bando malšinti kilusį skandalą iki rinkimų (123)

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius pasipiktinęs Seimo valdančiosios daugumos sprendimu laikinosios komisijos dėl Seimo nario Vytauto Gapšio teisinės neliečiamybės panaikinimo pirmininku paskirti partijos "Tvarka ir teisingumas" narį Kęstą Komskį, o sprendimą pateikti tik rugsėjo pabaigoje, galimai bandant malšinti kilusį skandalą iki rinkimų.

L. Kojala: nerimauti turėtų ir gyvenantys, ir besiruošiantys vykti į Britaniją lietuviai (57)

Didžiosios Britanijos gyventojams greičiausiai nubalsavus už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos, nerimą turėtų jausti ir šioje valstybėje gyvenantys, ir į ją besiruošiantys emigruoti lietuviai, sako politologas, VU-TSPMI dėstytojas Linas Kojala.

R. Vilpišauskas: „Brexit" referendumas siunčia žinią politiniam elitui (163)

Britų euroskeptikų pergalė referendume, be kitko, siunčia žinutę visų šalių politiniam elitui, kaip svarbu yra ieškoti būdų kalbėtis su savo šalių nepatenkintais piliečiais, teigia Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorius Ramūnas Vilpišauskas.