Vyskupai priblokšti: Lietuvoje siekiama įtvirtinti kitokią lyties sampratą

 (462)
Lietuvos vyskupai susirūpinę skubėjimu pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir atkreipia dėmesį, jog dokumente siekiama Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtinti kitokią lyties sampratą.
Lietuvos vyskupai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Ketvirtadienį išplatintame Lietuvos hierarchų kreipimesi pabrėžiama, jog kova su smurtu prieš moteris ir kitus asmenis yra kilnus bei remtinas siekis.

„Deja, deklaruodama teisėtus tikslus, Konvencija remiasi ideologizuotu požiūriu į lytį kaip į socialinį konstruktą, nesutampantį su žmogaus biologine prigimtimi. Pasirašiusi ir ratifikavusi Konvenciją, Lietuva būtų priversta tokią lyties sampratą įtvirtinti mūsų teisinėje sistemoje. Abejotina, ar užkardant smurtą prieš moteris ir smurtą artimoje aplinkoje reikia keisti lyties sampratą – stinga akivaizdaus pagrindimo, kaip tai prisidėtų prie smurto mažinimo“, - teigiama rašte.

Konvencija Lietuvos teisėje įtvirtintų naujus draudimo diskriminuoti dėl „socialinės lyties“ ir „socialinės lyties tapatybės“ (Konvencijos 4 straipsnis) pagrindus, kurie gali būti interpretuojami plačiai ir nevienareikšmiškai.

Pasak vyskupų, nebuvo paaiškinta, kaip šios nuostatos būtų taikomos praktikoje ir kokias naujas pareigas bei problemas sukurtų valstybės institucijoms, švietimo įstaigoms, verslui ir visai visuomenei.

Lietuvos kultūra ir tradicijos - grėsmė moterims?

Konvencijos 12 straipsnis, greta kitų dalykų, ragina imtis priemonių, „kuriomis būtų skatinami vyrų ir moterų socialinio ir kultūrinio elgesio modelio pokyčiai siekiant išnaikinti prietarus, papročius, tradicijas ir visą kitą praktiką, grindžiamą moters nepilnavertiškumo idėja ar stereotipiniais moterims ir vyrams priskiriamais vaidmenimis“.

Katalikų bendruomenės vadovų įsitikinimu, tokių nuostatų priėmimas sukurtų prielaidas Lietuvos kultūrinę ir religinę tradiciją laikyti nuolatiniu grėsmės moterims šaltiniu. Konvencija lengvai gali tapti patogiu įrankiu siekiantiems marginalizuoti tautos vertybinį pamatą sudarančias moralines nuostatas bei dvasinį paveldą.

Populiarins homoseksualumą ir transeksualumą

Ypatingą dvasininkų susirūpinimą kelia Konvencijos 14 straipsnio nuostatos ją pasirašiusioms šalims uždedančios pareigą įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių ugdymo programas mokymo medžiagą apie „nestereotipinius lyčių vaidmenis“, nes pastarieji, be kita ko, gali reikšti ir homoseksualumą bei transseksualumą.

„Bandymas sieti kilnų smurto užkardymo tikslą su nuostatų, kurios svetimos tiek Lietuvos švietimo sistemai, tiek daugelio tėvų moralinėms vertybėms, diegimu sukuria precedentą, keliantį pagrįstą nerimą“, - pabrėžia vyskupai.

Atsižvelgdami į hierarchai ragina atsakingas valstybės institucijas ir aukščiausius pareigūnus nesiimti skubotų veiksmų, kuriais būtų siekiama pasirašyti ir ratifikuoti Konvenciją.

„Neleistina smurto prieš moteris prevenciją paversti pavienių grupių ideologinių tikslų, priešingų tautos savitumui ir gyvybiniams interesams, įgyvendinimo priedanga“, - pabrėžiama Lietuvos vyskupų konferencijos kreipimesi.

Kokius įsipareigojimus iš tiesų priims Lietuva?

Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dvasininkų žodžiais, yra nuostatų, kurios kelia rimtų abejonių, ir apie kurias piliečiai iki šiol nėra tinkamai informuoti.

Taip pat nebuvo viešai plačiau paaiškinta, kokius įsipareigojimus Lietuva, pasirašydama šią Konvenciją, prisiims.

Lietuvos katalikų bažnyčios vadovai susirūpinę dėl skubos pasirašyti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo šiuo, klausimu išsamiai nediskutavus ir nesikonsultavus su visuomene.

D. Grybauskaitė pritaria konvencijai

Viena konvencijos ratifikavimo Lietuvoje iniciatorių Socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę prašydama imtis iniciatyvos, kad Lietuva pasirašytų ir ratifikuotų minėtą Europos Tarybos konvenciją dėl smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo.

„Konvencijos ratifikavimas Lietuvoje įgalintų šalies politikus aktyviau spręsti smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje problemas, nes Lietuvoje šiuo metu smurtas artimoje aplinkoje dar nėra suvokiamas kaip nusikaltimas, kuris ne tik nepataisomai žaloja žmogaus asmenybę, šeimą, bet ir kelia grėsmę žmogaus gyvybei“, – kreipimesi teigė Seimo narė.
Prezidentės kanceliarijos atsiųstame atsakyme į M. A. Pavilionienės kreipimąsi teigiama, kad D. Grybauskaitė pritaria konvencijos ratifikavimui ir žada reikalauti, kad konvencijos pasirašymas neužtruktų pernelyg ilgai.

Palaimino Europos Tarybos ministrai

Prezidentės nuomone, prisijungdama prie konvencijos ir tuo prisiimdama joje įtvirtintus įpareigojimus, Lietuva ne tik žengtų svarbų žingsnį smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje mažinimo šalyje linkme, bet ir įneštų savo indėlį į šios problemos sprendimą tarptautiniu mastu.

Konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo 2011 m. gegužės 11 d. Stambule priėmė Europos Tarybos Ministrų taryba.

Ši konvencija yra sudėtinė Europos Tarybos priemonių dalis skirta kovai su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje bei Europos Tarybos narių teisinių sistemų harmonizavimui. Teigiama, jog konvencijos tikslas - siekti, kad smurtas prieš moteris ir smurtas artimoje aplinkoje būtų vienodai suvokiamas, o smurto aukos gautų vienodą apsaugą visose Europos Tarybos valstybėse narėse.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Lietuvoje

Orai: savaitgalį – trumpi nesklandumai, kitą savaitę šiluma grįš su kaupu (5)

Po gražaus penktadienio šeštadienis bus tiesiog neatpažįstamas: dangus apniuks, oras atšals, pasipils krituliai. Sekmadienį temperatūra po truputį stiebsis aukščiau, kritulių tikimybė bus menka, tik saulę daug kur dar slėps debesys.

Prestižinės mokyklos vadovas iki šiol netiki, kad mokykloje būta pedofilijos (24)

Daugiau nei 20 metų nacionalinei M. K. Čiurlionio menų mokyklai vadovaujantis Romualdas Kondrotas sako iki šiol negalintis patikėti, kad prieš keletą metų kūno kultūros mokytojas nuteistas už mokinio tvirkinimą ir prievartavimą. Anot jo, šioje istorijoje liko daug neatsakytų klausimų.

Psichologė pataria, kada geriau tuoktis nedelsiant (141)

Svajones apie baltą nuotakos suknelę ir šeimą keičia karjeros planai ir gyvenimas nesusituokus. Jaunuoliai prisipažįsta, kad neketina pasiduoti visuomenės spaudimui kuo greičiau sumainyti aukso žiedus.

Seksualinis priekabiavimas – grėsmė tiek visuomenėje, tiek šeimoje (58)

Dabartinėje visuomenėje net santuokos saitais nesuvaržyti vyrai jaučiasi turintys teisę į moterų kūnus, o šeimoje atsiranda tik dar daugiau erdvės seksualiniam priekabiavimui. Taip LRT RADIJUI sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė. Anot jos, moterys, patiriančios seksualinį priekabiavimą, tarsi nustumiamos į visuomenės užribį, o pagalbos kreiptis bijoma: „Nemalonu, bet gyvename tokioje aplinkoje – jei bus kreipiamasi pagalbos, gresia antrą kartą tapti viktimizuota – bus pasakyta, kad išsigalvojo, pati tai išprovokavo.“

Siūlo įstatymu nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinė yra Kaunas (51)

Vyriausybės įstatyme siūloma nustatyti, kad Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų buveinės yra Kaune, likusių ministerijų - Vilniuje.