Ir nors NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas teigia nematęs konkrečių Rusijos pareigūnų pasisakymų, tačiau į juos atsakė be jam būdingų diplomatinių manierų.
„Mes taip pat matėme viešų Rusijos pareiškimų, kuriuos aš interpretuočiau taip: Rusija nori iš naujo įkurti Rusijos įtakos sferą, apimančią buvusią Sovietų Sąjungos teritorijas. Ir kalbant jau visai atvirai, aš manau, kad tai, kas dabar vyksta, ir parodo kaip tik šį norą. Žinoma, gali būti visokių šalutinių motyvų, bet aš manau, kad esmė yra būtent tai. Pastangomis įbauginti Ukrainą, kontroliuoti ją, turėti esminės įtakos jos vidiniam politiniam vystymuisi siekiama iš naujo sukurti Rusijos įtakos sferą, kuri apima buvusias Sovietų sąjungos teritorijas“, - spaudos konferencijoje Briuselyje žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius.
NATO būstinėje Briuselyje antradienį ir trečiadienį vyko aljanso užsienio reikalų ministrų susitikimai. Antradienį taip pat posėdžiavo NATO-Ukrainos komisija, trečiadienį NATO-Gruzijos komisija.
Kaip žinoma, po Rusijos invazijos į Krymą Ukraina paskelbė, kad ji artimiausiu metu tikrai nesieks narystės NATO, tačiau aljansas intensyvina politinį ir patariamąjį bendradarbiavimą su Ukraina. Tuo tarpu Gruzija yra viena realiausių kandidačių artimiausioje ateityje tapti aljanso nare.
NATO ministrai taip pat paskelbė, kad stabdo praktinį civilinį ir karinį bendradarbiavimą su Rusija, tačiau palieka atvirus kanalus dialogui ambasadorių ar aukštesniu lygmeniu.
A.F. Rasmussenas pasakė, ko iš tiesų siekia Rusija
Nepaisant griežtos NATO retorikos, rusų pareigūnai leipo juokais. Nuolatinis Rusijos atstovas prie NATO Aleksandras Gruško pareiškė, kad NATO prabudo esminiai Šaltojo karo instinktai – ieškoti priešo. Jis taip pat pasišaipė, kad Vakarų mokesčių mokėtojai sumokės už intensyvesnes karines pratybas.
Rusijos Dūmos vicepirmininkas Dmitrijus Rogozinas taip pat šaipėsi, kad NATO pareiškimai paskelbti melagių dieną – balandžio 1-ąją. Jo teigimu, po Rusijos agresijos prieš Gruziją, NATO bendradarbiavimą įšaldė viso labo 3 mėnesiams.
„Aš negavau jokių tiesioginių Rusijos pareigūnų reakcijų ir tikrai nespėliosiu jų motyvų. Tačiau, žinoma, aš mačiau viešus pareiškimus iš Rusijos, įskaitant pareiškimus, kurie demonstruoja Rusijos spaudimą Ukrainai pakeisti savo Konstituciją. Aš turiu pasakyti, kad konstituciniai klausimai turi būti sprendžiami pačioje Ukrainoje, be jokio išorės spaudimo. Ukrainiečiai turi apsispręsti patys“, - spaudos konferencijoje trečiadienį sakė NATO generalinis sekretorius.
Jis taip pat net keletą kartų pakartojo, jog Rusijos veiksmai prieš Ukrainą, bauginimas, karinių pajėgų sutelkimas yra ne kas kita kaip bandymas atkurti Rusijos įtakos sferas buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose.
„Pastangomis įbauginti Ukrainą, kontroliuoti ją, turėti esminės įtakos jos vidiniam politiniam vystymuisi siekiama iš naujo sukurti Rusijos įtakos sferą, kuri apima buvusias Sovietų Sąjungos teritorijas“, - sakė A.F. Rasmussenas.
Rusijos pajėgos prie Ukrainos – aukštos kovinės parengties
Klausiamas, kaip vertina NATO ginkluotųjų pajėgų vado Europoje ir Jungtinių Valstijų generolo Philipo Breedlove teiginius, jog Rusija taip apsupo Ukrainos sienas, kad invazijos atveju savo tikslus pasiektų per 3-5 dienas, NATO generalinis sekretorius sakė, jog generolas tiesiog paaiškina realybę.
„Generolas Ph. Breedlove tik apibūdina realybę, kurią turime. Manau, kad jis turi ne tik teisę, bet ir pareigą tai daryti. Tikiuosi, kad atskleisdami tiesą apie Rusijos karinius pajėgumus mes vis dar galime reikalauti, kad rusai atitrauktų pajėgas. Aš tikiuosi, kad jie išgirdo šią žinutę. Nes jeigu jie sutiktų ieškoti politinio sprendimo, pirmas dalykas būtų deeskaluoti karinę situaciją ir atitraukti pajėgas“, - sakė A.F. Rasmussenas.
Jis pakartojo, kad nesama jokių ženklų, kad Rusijos karinės pajėgos būtų atitraukiamos nuo Ukrainos sienų.
„Mes matėme labai didžiulių Rusijos karinių pajėgų sutelkimą ties Ukrainos sienomis. Kaip minėjau vakar, mes nematėme jokių ženklų, kad šios pajėgos būtų kaip nors reikšmingai atitraukiamos. Mes taip pat žinome, kad šios Rusijos karinės pajėgos yra aukštos kovinės parengties. Tai tikrai kelia didžiulį susirūpinimą. Jeigu Rusija toliau veržtųsi į Ukrainą, aš neabejotinai tai pavadinčiau istorine klaida. Tai vestų į tolesnę tarptautinę Rusijos izoliaciją. Tai turėtų plačių pasekmių santykiams tarp Rusijos ir Vakarų pasaulio. Tai būtų klaidingas apskaičiavimas ir didelė tragedija, galinti atnešti daug nuostolių“, - sakė NATO generalinis sekretorius.
„Tačiau mes nediskutuojame apie karines galimybes, mes tikime, kad šiuo metu tikslingiausia rasti politinį ir diplomatinį sprendimą tam, kad situaciją būtų deeskaluota. Aš kreipiuosi į Rusiją dar kartą prašydamas atitraukti pajėgas ir paklusti tarptautiniams įsipareigojimams bei įsitraukti į konstruktyvų dialogą tiesiogiai su Ukrainos vyriausybe“, - sakė A.F. Rasmussenas.
DELFI primena, kad NATO vyriausiasis karinių pajėgų vadas Europoje Ph. Breedlove perspėjo, jog Rusijos karinės pajėgos prie Ukrainos sienos yra labai didelės ir labai labai pasirengusios. Jis taip pat pridūrė, kad Kremlius gali permesti pajėgas į Padniestrę, esančią prie Moldovos ir kontroliuojamą Rusijos nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991-aisiais.
