Pro­jek­to aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te pri­me­na­ma kar­ti is­to­ri­nė mū­sų kraš­to praei­tis – žmo­nių pa­var­dės bu­vo ty­čia ru­si­na­mos ar­ba len­ki­na­mos. Pa­vyz­džiui, Svies­ti­nis ta­po Mas­lovs­ky, Va­ba­las – Žu­ku, But­vi­las – But­wil, Bal­čiū­nas – Bal­cie­wicz. Ti­ki­ma­si, jog nau­jo­jo įs­ta­ty­mo priė­mi­mas įk­vėps bent da­lį lie­tu­vių su­sig­rą­žin­ti se­ną­sias lie­tu­viš­kas pa­var­des.

Prieš ka­rą su­si­lie­tu­vi­no

Da­bar ne vie­ną žmo­gų su ne­lie­tu­viš­ka pa­var­de ga­li ka­muo­ti įta­ri­mai, ar tai – tik­ro­ji jo pa­var­dė? Įs­ta­ty­mo ren­gė­jų gru­pė­je dir­ban­tis hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų dak­ta­ras Ka­zi­mie­ras Garš­va „Ekst­ra ži­nioms” sa­kė, kad iš­kreip­tų pa­var­džių su­lie­tu­vi­ni­mo no­ras bū­tų la­bai svei­kin­ti­nas. Ta­čiau jis abe­jo­ja, ar gy­ven­to­jai sus­kubs keis­tis pa­var­des, jei koks nors auto­ri­te­tas ne­pa­ro­dys pa­vyz­džio.

„Prieš ka­rą toks reiš­ki­nys bu­vo. Kai Vil­niaus kraš­tas buvo grąžintas Lie­tu­vai, 1939–1940 me­tais maž­daug 12 proc. gy­ven­to­jų su­si­lie­tu­vi­no pa­var­des”, – mi­nė­jo moks­li­nin­kas K.Garš­va. 1944 me­tais į Va­ka­rus iš­vy­kęs da­bar­ti­nis Lie­tu­vos pre­zi­den­tas iš Val­de­ma­ro Adam­ke­vi­čiaus ta­po Val­du Adam­ku­mi.

K.Garš­va įž­vel­gia rim­tą kliū­tį, ga­lin­čią truk­dy­ti lie­tu­viams su­sig­rą­žin­ti pa­var­des: „Rei­kia pa­ren­gia­mų­jų dar­bų aiš­ki­nan­tis, ko­kia yra ta auten­tiš­ka pa­var­dė. Už arc­hy­vus rei­kia mo­kė­ti, o su­si­ras­ti pa­čiam – ne taip leng­va”.

Kup­čins­kas ne­bus Pirk­lys

Var­dų ir pa­var­džių įs­ta­ty­mą kar­tu su Lie­tu­vos Są­jū­džiu, moks­li­nin­kais bei vi­suo­me­ni­nin­kais ini­ci­ja­vo ir kon­ser­va­to­rius Ry­tas Kup­čins­kas. Ta­čiau sa­vo ne­lie­tu­viš­kos pa­var­dės jis ne­no­rė­tų at­si­sa­ky­ti.

„Apie ma­ne laik­raš­čiai jau ra­šė, kad pats R.Kup­čins­kas ne­no­ri bū­ti R.Pirk­lys. Jei ma­no to­kia pa­var­dė, ko­dėl aš ją tu­riu keis­ti? Čia kiek­vie­no as­me­ni­nis rei­ka­las”, – svars­tė po­li­ti­kas.

R.Kup­čins­kui svar­biau­sia, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiams į pa­sus pa­var­dės bū­tų ra­šo­mos pa­gal lie­tu­viš­ką abė­cė­lę – be „w” ir ki­to­kių sve­ti­mų kal­bų rai­džių.

Ar Ve­sel­ka bus Links­mins­kas?

Lie­tu­vin­ti pa­var­dės ne­no­rė­tų ir sei­mū­nas Hen­ri­kas Žu­kaus­kas. Jo ne­ža­vi min­tis bū­ti H.Va­ba­lu ar H.Va­ba­laus­ku. „Ko­kią pa­var­dę ga­vau, to­kią ją man yra gar­bė tu­rė­ti. Ne­si­ruo­šiu nie­ko kai­ta­lio­ti! Aš ne­su M.Mur­za ir to­kiais nie­kais pap­ras­čiau­siai neuž­sii­mi­nė­ju!” – sa­ve su šiau­lie­čiu ra­di­ka­lu, už­si­ma­niu­siu tap­ti Min­dau­gu Ger­val­du, pa­ly­gi­no H.Žu­kaus­kas.

Ga­li­ma spė­ti, kad prie se­nų­jų pa­var­džių yra įp­ra­tę ir ki­ti po­li­ti­kai. Var­gu ar įkal­bė­tu­me Vla­di­mi­rą Orec­ho­vą tap­ti V.Rie­­šutu, Ema­nue­lį Zin­ge­rį – E.Dai­ni­nin­ku, Ri­man­tą Sme­to­ną – R.Grie­ti­niaus­ku, Ju­lių Ve­sel­ką – J.Links­mins­ku, o Vy­tau­tą Lands­ber­gį – V.Žem­kal­niu.