Ministro teigimu, būtų tikslinga papildyti aplinkybių, leidžiančių savivaldybės atrankos komisijos siūlymu ir krašto apsaugos ministro sutikimu dėl ypač svarbių priežasčių atidėti šauktiniams karo tarnybos atlikimą, sąrašą.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai numato, jog šauktiniams galima atidėti privalomąją karo tarnybą, jei vieniši ar nedarbingi šauktinio šeimos nariai, likę be jo paramos, atsidurtų sunkioje padėtyje.
Tuo tarpu Seimui pateiktos įstatymo pataisos numato, kad karo prievolę būtų galima atidėti, jei be šauktinio paramos sunkioje padėtyje, nepriklausomai nuo darbingumo ar šeimyninio statuso, liktų jo šeimos nariai.
Kaip rašoma Karo prievolės įstatymo pataisų aiškinamajame rašte, pasitaiko atvejų, kai šauktinio šeimos nariai darbingi, bet neturi darbo, arba nėra vieniši, bet šauktinį pašaukus į karinę tarnybą, patektų į labai sunkią padėtį.
Pataisos taip pat siūlo leisti karo prievolę atidėti ir atsižvelgiant į ypač svarbias dėl šauktinių profesijos ar veiklos specifikos aplinkybes.
Kaip rašoma aiškinamajame pataisų rašte, yra atvejų, kai patiems šauktiniams dėl jų profesijos ar veiklos specifikos, pavyzdžiui, baleto šokėjams, muzikantams, kai kurių religinių bendruomenių nariams iškyla būtinybė atidėti tarnybą.
Dėl Karo prievolės įstatymo pataisos priėmimo Seimas balsuos po to, kai projektas bus apsvarstytas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.
Konstitucijoje numatyta, kad šauktinio amžiaus jaunuoliai turi atlikti privalomąją karinę tarnybą.
Privalomosios karinės tarnybos trukmė - 12 mėnesių.