Dar ankstesnis teisingumo ministras Petras Baguška pasiūlė aplinkybes, kai nusikalstama veika padaroma dėl nukentėjusio asmens amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, vadinti atsakomybę sunkinančiomis.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas pasiūlė šią pataisą praplėsti taip, kad analogiškai būtų vertinama veika, nukreipta ne tik prieš konkretų žmogų, bet ir prieš visuomenės grupę, kuriai tas žmogus priklauso. Be to, tokiu pačiu punktu komitetas papildė straipsnius, kuriuose kalbama apie nužudymą, sunkų ir nesunkų sveikatos sutrikdymą.
"Darbietis" Kęstutis Daukšys ragino leisti šioms pataisoms numirti, nes esą kuo daugiau bus viešai diskutuojama šiais klausimais ir rašoma įstatymuose, tuo daugiau daroma tokių nusikaltimų. Anot jo, pastarosiomis dienomis buvo pakankamai prišnekėta apie homoseksualus (svarstant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą). "Neapkenčiančių ir apkalbančių bus daugiau nei normalioje visuomenėje", - teigė K. Daukšys.
Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Pečeliūnas siūlė negrįžti į sovietmetį, kai "problemos nematome ir jos nėra". "Daug reiškinių yra, reikia su jais kaip nors elgtis. Laikas sudėlioti viską į savo vietas, kas priimtina, kas ne, už ką baudžiama, o už ką pagrasinama piršteliu", - aiškino parlamentaras.
Jo žodžiais, tiems, kurie vadovaujasi 10 Dievo įsakymų, nereikia jokių įstatymų, bet visuomenėje esama visokių žmonių ir kai kuriems reikia paaiškinti, kaip elgtis.
Galiojančiame Baudžiamajame kodekse nėra normų, tiesiogiai nurodančių, kad baudžiamoji atsakomybė griežtinama, jei nusikalstama veika padaryta dėl nukentėjusiojo priklausymo tam tikrai socialinei grupei.
Pataisų aiškinamajame rašte priminta, kad dar 2005 m. Lietuvos valdžios institucijoms buvo rekomenduota priimti nuostatą dėl rasinio motyvo tiesioginio pripažinimo atsakomybe sunkinančia aplinkybe.
"Neapykantos nusikalstamų veikų socialinis žalingumas išsiskiria ne tiek fizine ar turtine, kiek itin didele moraline žala nukentėjusiajam. Tokiomis nusikalstamomis veikomis kėsinamasi į asmens savybes, sudarančias jo asmenybės, jo identiteto šerdį. Taip neigiama asmens laisvė ir orumas – vienos pagrindinių demokratinės visuomenės vertybių. Tokiomis nusikalstamomis veikomis bauginamas ir žeminamas ne tik atskiras individas, bet ir visi tai pačiai socialinei grupei priklausantys asmenys. Tai kelia didelę įtampą visuomenėje ir kartu neramumų bei keršto protrūkių pavojų."
Griežtesnė baudžiamoji atsakomybė už neapykantos nusikaltimus numatyta daugelyje Vakarų Europos valstybių, Kanadoje ir JAV.
Pataisos esą patobulins valstybės baudžiamąją politiką, sugriežtins atsakomybę už grubius socialiai itin jautrių vertybių pažeidimus, kuriems šiuo metu neskiriama pakankamai dėmesio. Kartu esą bus formuojamos visuomenės vertybinės nuostatos ir kuriama atvira bei tolerantiška visuomenė.