Savo ruožtu humanitarinių mokslų daktaras Pranas Kniūkšta teigė, kad nėra pagrindo lietuvėms, susituokusioms su užsienio piliečiais, išduoti dokumentus su pavarde, užrašyta ne originaliai, bet pagal skambesį. Kalbininkas taip pat kritikavo pasipiktinimą dėl moterų pavardžių be priesagos. Kiekviena esą gali pasirinkti pavardę, kuri nežaloja lietuvių kalbos, o neutralios pavardės taisyklėms neprieštarauja, ir tai esantis ne filologinis, o juridinis ir socialinis klausimas.
„Vardas – ne tik asmens, bet ir valstybės nuosavybė“
Trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje apie lietuvių kalbos ateitį šiuolaikiniame pasaulyje G. Songaila pabrėžė, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, todėl esą būtina gintis nuo įvairių siūlymų ją vartoti liberaliau.
„Bendra atmosfera kalbos atžvilgiu yra nihilistiška. Pavadinčiau tai provincialiu modernumu. Sako, neva reikia derintis prie pasaulio, globalizacijos, jog kažką pasivysime, būsime kultūringesni, - piktinosi parlamentaras. – Ko gero, yra atvirkščiai. Kad lietuvių tauta turėtų ateitį, turime išsaugoti kalbą, jos sistemą, rašybą. Kai globalizacinis spaudimas auga, kaip tik reikia saugoti kalbą, raštą. Tai yra mūsų civilizacinis stuburas.“
„Kaip įveikti savo pačių kalbos ir kultūros niekinimo madą?“ – retoriškai klausė G. Songaila.
Jis kritikavo lenkų reikalavimą leisti jiems rašyti savo pavardes originalo kalba, taigi su tokiomis raidėmis, kaip w, ir įvairiais diakritiniais ženklais. „Vardas ir pavardė žmogui duodama ne kaip jo nuosavybė, bet tam, kad visi žinotų, kaip į jį kreiptis. Tai yra ir kalbos bei valstybės nuosavybė“, - aiškino politikas.
Anot Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario, „net jei atsitiktų katastrofa ir visi pradėtų rašyti pavardes, kaip kas išmano, lenkų pavardžių negalėtume rašyti taip, nes sutartis leidžia rašyti tik pagal skambesį“.
1994 m. pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių bei gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje numatyta, kad tiek lietuviai, tiek lenkai turi teisę vartoti savo vardus ir pavardes pagal tautinės mažumos kalbos skambesį. Detalios normos turi būti reglamentuotos atskiroje sutartyje.
Konferencijoje kalbėjęs filosofas Krescencijus Stoškus tvirtino, kad leidimas lenkams rašyti savo asmenvardžius origialiai smarkiai paspartintų lietuvių kalbos procesą.
Kalbininkas: moterys negali vadintis tik vyriškomis pavardėmis
Kalbininko P. Kniūkštos teigimu, sutarties nuostatos sutampa su 1991 m. priimto ir iki šiol galiojančio Aukščiausiosios Tarybos nutarimo reikalavimais. Pagal juos, Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Tiesa, viename iš nutarimo punktų numatyta galimybė asmenų, turėjusių kitos valstybės pilietybę, vardus ir pavardes rašyti taip, kaip parašyta tos valstybės išduotame dokumente.
Seime svarstomą kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl svetimtaučių pavardžių kalbininkas pavadino „ėjimu žirgu“.
„Kad Konstituciją gali aiškinti pagal kieno nors nurodymus ar vėjo kryptį, man sunkiai suprantama. O dabar vėjo kryptis yra aiškiai iš Varšuvos“, - aiškino P. Kniūkšta.
Tačiau jis gerokai liberaliau įvertino moterų, ištekėjusių už užsieniečių, bet neretai gaunančių pasą su iškraipyta nauja pavarde, arba norinčių turėti neutralią pavardę be priesagos, norus.
„Sutuoktinis, paėmęs užsieniečio pavardę, gauna bendrą pavardę. Ją saisto ne tik mūsų, bet ir užsienio šalies dokumentai. Nėra jokio juridinio pagrindo drausti sutuoktiniui rašyti pavardę originaliai, ypač jei santuoka yra sudaryta ir sutuoktinis gyvena kitoje valstybėje“, - kalbėjo P. Kniūkšta.
Tačiau, anot jo, moterų aiškinimas, esą jos turi įrodinėti, kad yra savo vyrų žmonos, yra niekiniai argumentai. Mat pavardė nėra santuokos tapatumas.
Noras atsisakyti moteriškų pavardžių be priesagų, tik su galūne -ė esą yra teisiškai nepagrįstas dalykas. „Moterys gali pasirinkti pavardę, kuri nežaloja lietuvių kalbos, - aiškino filologas. – Juridiškai negalime priversti rinktis vienokią ar kitokią pavardę. Tai yra ne kalbinis, o socialinis ir juridinis klausimas.“
Anot P. Kniūkštas, nei tokių pavardžių šalininkai, nei kritikai neprimena, jog trumpesnės pavardės atsirado kilus moterų reikalavimų leisti vadintis vyriškomis pavardėmis bangai: „Va taip su lietuvių kalba elgtis negalima.“
V. Adamkus stojo lenkų pusėn
Lietuvių kalbos instituto vyriausiojo mokslo darbuotojo, habilituoto daktaro Kazimiero Garšvos teigimu, valstybinės kalbos funkcijų siaurinimas mažina ir Lietuvos suverenitetą. Lietuvos lenkai esą turi pačias geriausias salygas, o ginčą dėl pavardžių rašymo sukėlė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos aktyvistai. Filologas priminė, kad problemų kilo tik dėl šios tautinės mažumos – „niekas nesiūlo nei rusiškai, nei vokiškai rašyti“.
Anot K. Garšvos, yra daugiau nei 100 skirtingų rašmenų, kuriuos vartoti Lietuvos išduodamuose dokumentuose būtų sudėtinga. „Aš net ir dabar nemoku rašyti visų didžiųjų raidžių. Dokumentų keitimas kainuotų pusę milijardo pinigų“, - tvirtino jis.
Kalbininkas tvirtino, kad dabartinės lenkų pavardės kilo iš lietuviškų asmenvardžių, o bandant įteisinti jų asmenvardžių rašymą originaliai „siekiama galutinai nutautinti buvusią okupuotą mūsų tautos dalį“.
Neseniai Lietuvoje viešėjęs Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis teigė, jog „nieko ypatingo neatsitiktų, jei Lietuvos lenkų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos lenkiškai“.
Jam pritarė ir Lietuvos vadovas Valdas Adamkus: „Pavardė yra turtas, kuris priklauso kiekvienam iš jūsų. Niekas neturi teisės į tą turtą kėsintis. Tikiu, kad ši pastaba lygiai taip pat turi būti priimta ir skubiai sutvarkyta įstatymiškai Lietuvoje.“
Lenkų rinkimų akcijos sekretorius Edvardas Trusevičius prieš keletą mėnesių teigė, jog šią tautinę mažumą tenkintų tik praėjusios Vyriausybės patvirtintas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Jame teigiama, kad užsieniečių vardai ir pavardės būtų rašomi visais lotyniško pagrindo rašmenimis – šalia lietuviškų raidžių būtų įtraukiamos w, q ar x, rašomi visi diakritiniai ženklai, kurių lietuvių kalboje nėra.
Seime šiuo metu svarstomas prašymas KT išaiškinti kai kurias ankstesnio nutarimo nuostatas. 1999 m. spalį KT konstatavo, kad ginčytas Aukščiausiosios Tarybos nutarimo punktas dėl užsieniečių vardų ir pavardžių lietuvinimo neprieštarauja Konstitucijai.
Neseniai įsiplieskė ir diskusija dėl neutralių moterų pavardžių. Būrelis žinomų kalbininkų, kultūrininkų ir visuomenės veikėjų pareiškė, esą jos rodo amoralų gyvenimo būdą.