Kodėl vyrai miršta 12 metų anksčiau nei moterys?

Demografiniai rodikliai byloja, kad maždaug nuo 30-ties metų vyrų mūsų visuomenėje mažėja. Kuo vyresnį tarpsnį tyrinėjame, tuo visuomenė moteriškesnė. Beje, aukštąjį išsilavinimą turintys bei vedę vyrai gyvena ilgiau. Tuo tarpu likusių kaime, turinčių patį žemiausią išsilavinimą ir nevedusių vyrų vidutinė gyvenimo trukmė – mažiausia. Anot Socialinių tyrimų instituto mokslininkės prof. Vlados Stankūnienės, šie skaičiai rodo, kad mūsų šalyje su vyrais „kažkas ne taip“. Tik kas?

Moterų gyvenimo trukmė ilgėja, vyrų – trumpėja

Anot statistikos, šiandien ES 100 vyrų tenka 105 moterys. Lietuvoje šis santykis – 100:114. Galime tik pasiguosti, kad pagal šį rodiklį esame ne visai paskutiniai. Blogesnė situacija – Latvijoje ir Estijoje (100:117).

„Kai nėra ypatingų negandų, karų, skirtumas tarp vyrų ir moterų skaičiaus priklauso nuo jų vidutinės gyvenimo trukmės, - sakė mokslininkė Vyrų ir moterų santykių instituto surengtoje diskusijoje. – Tai, kad vyrų mažiau, nėra normalu. Juk gamtos surėdyta, kad gimsta daugiau berniukų. Ir šis santykis išsilaiko maždaug iki 30 metų – kol vyrai nepradeda mirti. Nuo tokio amžiaus Lietuvoje ženkliai daugėja moterų. Švedijoje, pavyzdžiui, santykis vyrų nenaudai ima keistis tik nuo 60-ties metų“.

Anot V. Stankūnienės, ši statistika verčia iškelti hipotezę, kad Lietuvoje egzistuoja dvi skirtingos populiacijos – vyrų ir moterų, kurios net miršta skirtingai. Per pastaruosius 50 metų vyrų ir moterų gyvenimo trukmę rodančios linijos netgi išsiskiria – nuvingiuoja į skirtingas puses. Vyrų vidutinė gyvenimo trukmė mažėja, o moterų – ilgėja.

„Per 40 metų vyrų gyvenimo trukmė sutrumpėjo daugiau nei 3 metus, moterų pailgėjo 2 metais. Beje, prieš 50 metų mūsų vyrų gyvenimo trukmė buvo artima dabartinėms ES šalims, vyrai nuo moterų atsiliko nežymiai. Tačiau senosiose ES narėse tiek vyrų, tiek moterų mirtingumas, skirtingai nuo Lietuvos, palaipsniui mažėjo. Vidurio Europoje iki 1990 m. tendencijos buvo panašios kaip ir pas mus, tačiau vėliau jos pradėjo vyris ES vidurkį“.

Šiuo metu pagal vyrų gyvenimo trukmę atsiliekame ne tik nuo ES vidurkio, bet ir nuo prasčiau atrodančių Estijos ir Latvijos. Tai rodo, kad šiose šalyse tendencijos ėmė keistis, o pas mus viskas teka sena vaga. „Pagal moterų gyvenimo trukmę neatsiliekame nuo ES, tačiau vyrai ilgiau gyvena net Latvijoje“, - sakė mokslininkė, savo teiginius argumentuodama iškalbingomis diagramomis.

17 proc. moterų – našlės

Dar vienas įdomus aspektas, kurį parodo demografinė statistika, kad vyrų populiacija – labai diferencijuota. Vyrų mirtingumas labai priklauso nuo išsilavinimo ir socialinio statuso. Moterų populiacijoje tokių ryškių skirtumų nepastebėta.

Pavyzdžiui, po 30 metų menką išsilavinimą ir aukštojo mokslo diplomą turinčių vyrų gyvenimo trukmė skiriasi net 11 metų pirmųjų nenaudai. Taip pat labai dideli skirtumai pagal vedybinį statusą – vedę vyrai gyvena taip pat 11 metų ilgiau nei niekada nevedę ar išsiskyrę. Tuo tarpu moterys prisitaiko prie visokių negandų.

Ne paslaptis, kad ES pirmaujame pagal išorinių mirčių skaičių. Didele dalimi šią statistiką sudaro vyrų mirtys. „Nekalbėsiu apie savižudybes. Visi žinome, kad jų Lietuvoje daug. Tačiau mes pirmaujame ir pagal mirtis, susijusias su alkoholiu. Šiuo aspektu egzistuoja labai ryškios marginalinės grupės – kaime gyvenantys žemo išsilavinimo vyrai. Tuo tarpu didmiesčiuose gyvenančių vyrų mirtingumo rodikliai panašūs kaip visoje ES“, - pasakojo V. Stankūnienė.

Beje, minėta marginalinė vyrų grupė – mažiausiai paklausi ir vedybinių santykių rinkoje. Jiems labai sunku susirasti žmoną, kita vertus, jie dažnai gyvena „susimetę“. Tuo tarpu aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų nevedusių praktiškai nelieka. Anot pranešėjos, tai rodo, kad vyrams yra keliami labai dideli reikalavimai vedybų rinkoje.

Su moterimis situacija priešinga. Žemesnio išsilavinimo moteriai ištekėti – didesnė tikimybė. Tuo tarp 10 proc. aukštojo mokslo diplomą gavusių moterų neišteka.

Kadangi vyrai Lietuvoje miršta anksti, natūralu, kad didelę moterų dalį sudaro našlės. Visoje mūsų populiacijoje jų skaičius siekia 7 proc., tarp vyresnių kaip 15 metų moterų – 17 proc. Ypač jų daug kaime.

Europa pasibaisėjo mūsų konservatyvumu

„Akivaizdu, kad demografiniai rodikliai rodo daug prieštaravimų tarp moteriškos ir vyriškosios populiacijos“, - reziumavo mokslininkė.

Prieštaravimus rodo ir 14-koje ES šalių atliktas sociologinis tyrimas. Jo tikslas buvo išsiaiškinti, kokių vaidmenų visuomenė tikisi iš vyrų ir moterų. Nors moterų išsilavinimas yra kur kas aukštesnis nei vyrų, Lietuvoje priimtina konservatyvi nuostata, kad vyrų pareiga yra uždirbti, o moterų – rūpintis namais ir šeima.

„Už tokias nuostatas pasisako pusė mūsų visuomenės. Šie duomenys interpretatoriams buvo tokie neįtikėtini, kad juos netgi išmetė. Jie negalėjo interpretuoti. Esą toks aukštas moterų išsilavinimas, o moters vaidmuo – kaip prieš 50 metų. Ir kaip bebūtų keista, dėl to kenčia ne moterys – jos kažkaip susitvarko. Kenčia vyrai“, - teigė V. Stankūnienė.