Kad partija turėtų remti nepriklausomą kandidatę D. Grybauskaitę, pritarė 88 tarybos nariai, 9 buvo prieš, 19 susilaikė.
Į tarybos posėdį negalėjęs atvykti V. Landsbergis savo poziciją dėl rinkimų išdėstė laiške. Susipažinęs su jo turiniu, penktadienį TS-LKD prezidiumas nutarė tarybai siūlyti paremti D. Grybauskaitę.
Tokią nuomonę prezidiumas pareiškė ir atsižvelgdamas į Europos Komisijos narės laišką, kuris taip pat buvo perskaitytas tarybos posėdyje. Savo laiške D.Grybauskaitė pareiškė dalyvausianti rinkimuose kaip nepriklausoma kandidatė, tačiau esanti atvira visų paramai.
„Siūlau paremti D. Grybauskaitę. Pasistenkime, kad nereikėtų nė antrojo rato, kurio data pastumta kažin ar konstituciniu būdu“, - laiške parašė V. Landsbergis. Jis pažadėjo savo poziciją viešai paaiškinti grįžęs kitą savaitę.
Beje, V. Landsbergis kartą jau dalyvavo prezidento rinkimuose. 1997 m. jis, surinkęs 15,73 proc. liko trečias.
Buvusio ilgamečio konservatorių lyderio V. Landsbergio kandidatūrą buvo iškėlę trečdalis TS-LKD skyrių ir krikdemiškasis partijos sparnas, taip pat – Lietuvos sąjūdis. Vardan jo dalyvauti rinkimuose atsisakė kita partijos europarlamentarė Laima Andrikienė.
Pretenduoti į prezidentus nesutiko ir A. Kubilius bei krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.
Apkaltino D. Grybauskaitę melu
Ne vienas iš kalbėjusiųjų TS-LKD tarybos posėdyje kritikavo sprendimą prezidento rinkimuose remti ne partijos atstovą.
Kodėl mes, didžiausia politinė jėga, antrą kartą remiame ne iš savo narių būrio iškeltą kandidatą? Kodėl per penkerius metus partija neišsikėlė užduoties numatyti potencialiausią kandidatą? – retoriškai klausė iš Panevėžio rajono atvykusi Violeta Grigienė. – Ar ne per daug vilčių siejame su vienu asmeniu? Kur garantija, kad jis pateisins visų gyventojų lūkesčius?“
Seimo narys Jonas Šimėnas pareiškė, neva D. Grybauskaitė, dar būdama finansų ministrė, „viešai melavo Vyriausybės Strateginio komiteto posėdyje“. „Tai buvo ne koks nors smulkus, o valstybinio lygio melas“, - tvirtino parlamentaras, tačiau ką konkrečiai tuomet pasakė ministrė, neatskleidė.
J. Šimėno teigimu, V. Landsbergis prie tokio sprendimo „buvo privestas“ – esą nuolat raginant remti eurokomisarę jis nebeturėjo pasirinkimo. „Manau, kad D. Grybauskaitė nėra Lietuvos gelbėtoja. Gelbėtojos mums nereikia“, - pažymėjo Seimo narys, ragindamas kolegas nebalsuoti ir neremti šios pareigūnės.
Klaipėdietis Naglis Puteikis stebėjosi, kodėl tarybos posėdyje nėra ne tik D. Grybauskaitės ar V. Landsbergio, bet ir jų atstovų. Konservatorius-krikdemas paragino sprendimą priimti tik susipažinus su kandidatų asmenybėmis ir programomis. „Visa Lietuva perka arkliuką tamsiame maiše“, - tvirtino jis.
Savo ruožtu Lietuvos Sąjūdžio atstovas, Seimo narys Rytas Kupčinskas ne tik apgailestavo, kad europarlamentaras nepanoro dalyvauti rinkimuose, bet ir piktinosi, kad A. Kubilius ne kartą iš anksto skelbė paramą D. Grybauskaitei. Politiko žodžiais, prieš nusprendžiant remti eurokomisarę reikia „išsamiai žinoti biografiją, ankstesnę veiklą, laikyseną okupacijos atžvilgiu“.
Savo ruožtu R. Juknevičienė tikino, kad „žmonės pavargo nepasitikėti visais, žmonės nori pasitikėti kažkuo, jie nori mylėti kažką“. „Šiandien jie mato žmogų, kurio galbūt nepažįsta. Tai, žinoma, pavojinga būsena, ypač jei ateitų žmogus, kuris vestų kaip prieš keletą metų“, - pripažino ministrė ir pridūrė, kad žmonėms norisi nepartinio kandidato.
Pirmas prezidento rinkimų turas vyks gegužės 17 d., antras, jei jo prireiks, - birželio 7 d. kartu su Europos Parlamento rinkimais.
Pretendentais kandidatuoti prezidento rinkimuose jau yra registruoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas Valentinas Mazuronis, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, Tautos prisikėlimo partijos kandidatas, Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas, kaip nepriklausoma kandidatė į rinkimus einanti Valstiečių liaudininkų sąjungos lyderė Kazimira Prunskienė, publicistu prisistatantis Vytautas Kundrotas, D. Grybauskaitė, smulkiųjų ir vidutinių verslininkų atstovas Jonas Jankauskas, kaunietis Vidmantas Sadauskas, leidėjas Algirdas Pilvelis.