„Tai yra netinkamo elgesio pavyzdys ir kyla klausimas, ar tai reiškia, kad Rusija nori plėsti konflikto ribas į ES ir NATO šalis. Į šį klausimą turi atsakyti pati Rusija“, - šalies vadovo žodžius perdavė jo atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

P. Vaitiekūnas, ketvirtadienį susitikęs su V. Adamkumi, neslėpė nuogąstaujantis dėl pasigirdusių grasinimų atsilyginti Baltijos šalims už paramą Tbilisiui.

Rusijos ambasadorius Latvijoje Aleksandras Vešniakovas prieš kelias dienas įspėjo, kad Baltijos šalys ir Lenkija „turės sumokėti“ už griežtą Maskvos kritiką konflikte su Gruzija.

Anot Lietuvos diplomatijos vadovo, Rusija turėtų būti viena iš šio konflikto sprendimo dalyvių, tačiau tai esą neturėtų apsaugoti jos nuo pasekmių dėl įvykdytos agresijos, pavyzdžiui, derantis, dėl strateginės partnerystės.

„Neadekvatūs kariniai veiksmai buvo ne tik neefektyvūs, bet ir padarė didelę žalą nepriklausomai valstybei. Pasekmės turi būti“, - pažymėjo P. Vaitiekūnas.

„Jei nėra jokių pasekmių į neteisingą veiksmą, atsiranda noras tą veiksmą kartoti. Kadangi pasigirdo grasinimų, tai yra nerimą keliantys signalai. Priimu juos labai rimtai, manau, kad iš savo pusės turime atsakyti. Šitas veiksmas, grasinimas neatitinka geros kaimynystės sąlygų, tai turi sukelti pasekmes“, - pridūrė jis.

P. Vaitiekūno teigimu, nesutarimai tarp valstybių, pavyzdžiui, dėl Krymo ar Moldovos, neturi būti sprendžiami panašiais metodais, „kad nebūtų imamasi priemonių Baltijos šalių atžvilgiu“.

„Pasekmės – savo ruožtu, bet Rusijos įtraukimas į konflikto sprendimą turi būti. Rusija, JAV ir ES turi išspręsti šitą konfliktą“, - kalbėjo ministras.

Išvakarėse Briuselyje jis dalyvavo ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje, kur padėtį Gruzijoje aptarė su kitų Bendrijos šalių užsienio reikalų ministrais. Nors čia buvo suderinta bendra ES pozicija, rezultatą, anot P. Vaitiekūno, lems ne deklaracijos, bet politinė valia ir konkretūs veiksmai, kurių sugebės imtis Gruzija.

ES „įsipareigojo prisidėti prie bendrų pastangų ir fiziškai būti Gruzijoje“, suteikti reikšmingą humanitarinę pagalbą ir prisidėti atstatant kraštą.

Lietuva išsakė nuomonę, kad ES turėtų teikti ir humanitarinę, ir karinę pagalbą siųsdama savo misiją. Kadangi bloke laikomasi ir kitokios pozicijos, deklaracijoje buvo įrašyta nelabai konkreti frazė apie „tarptautinį mechanizmą“.

Kaip žurnalistams teigė P. Vaitiekūnas, jau kitą savaitę vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime turėtų pradėti formuotis šalių, siūlančių siųsti į Gruziją taikos palaikymo misiją, koalicija. Kartu bus siekiama užsitikrinti NATO paramą ieškant konflikto sprendimo.