„Viskas jūsų rankose“, - apie būsimus šalių santykius tarsteli jis, vis smalsaudamas apie lietuvių požiūrį į savo šalies vykdomą politiką. Jis abejingai reaguoja į lietuvių tikslą Rusijoje – aplankyti tremtinių kapus.
Nuotaikos ir požiūris į lietuvius keičiasi tolstant nuo Maskvos, lankant atokius Sibiro kaimus. „Maladcy“ (šaunuoliai – DELFI), - replikuoja pora vietinių moterų, pamačiusios, kaip lietuviai tvarko Biriusinsko kapines. Panašiomis nuotaikomis gyvena ir kitose vietovėse sutikti vietiniai gyventojai. Jie pasakoja apie lankomose vietose gyvenusius tremtinius, jų nuveiktus darbus – pavyzdžiui, vidury miško žiemos metu pastatytą kaimą. Daugelis jų sveikina iniciatyvą tvarkyti tremtinių kapus ir visai neužduoda klausimų apie politiką. Gal todėl, kad žiniasklaida juos pasiekia prasčiau?
Iš priešiškumo teliko įtarumas
Ką rusai mano apie lietuvius, DELFI paklausė beveik 20 metų ekspedicijose į Sibirą dalyvaujančio Gintauto Aleknos.
Anot jo, pradėjus ekspedicijas į Sibirą 1989 m. susidurta su dideliu rusų priešiškumu. Lietuviai priešais tapo dėl siekio išsilaisvinti iš Sovietų imperijos.
Tačiau dabartinės situacijos esą nėra ir ką lyginti. „Tada reikėjo labai atsargiai kalbėti, mat buvo daug priešiškai nusiteikusių žmonių. Dabar gal tik skeptiškai ar įtariai nusiteikusių, o tada tiesiog priešiškai. Palaipsniui tas priešiškumas išnyko, tarp paprastų žmonių nusistovėjo draugiški santykiai“, - pasakojo G. Alekna.
Tačiau pastaraisiais metais pašnekovas sako vėl juntantis pasikeitusias rusų nuotaikas. „Pastarųjų kelerių metų įvairūs mūsų politikų sprendimai ir pareiškimai, neapgalvoti kai kurių Baltijos šalių veiksmai privedė prie to, kad vėl užduodami klausimai „kaip jūs ten?“, „kodėl jūs ten tą ar aną darote“, „kodėl jūs priešiškai prieš mus nusiteikę“, - kalbėjo ekspedicijų į Sibirą vadovas.
Jis atkreipė dėmesį, kad eskaluodama problemas prisideda ir žiniasklaida. Tačiau žiniasklaida, pasak G. Aleknos, pati faktų nesugalvoja – juos sukuria politikai. „Jeigu vieną kartą pasakytų apie vieną ar kitą faktą - ir viskas. Štai dėl Bronzinio kario paminklo griuvimo Taline gal nebūtų buvę tiek triukšmo, bet pusę metų kiekvienose Rusijos televizijų žiniose tą stebėjau pats. Taip tauta sukurstoma labai priešiškai“, - aiškino pašnekovas. Jo manymu, žiniasklaida priešiškos nuotaikos nesukuria, bet, daugelį kartų grįždama prie tos pačios temos, ją eskaluoja. Taip, pasak jo, sudaromas įvaizdis, kad kažkas blogai.
Vis dėlto, anot G. Aleknos, kaimuose ir gyvenvietėse užduodami gyventojų klausimai dažniausiai nebūna priešiški. Sulaukę atsakymų į užduotus klausimus rusai pajunta, kad lietuviai nieko priešiško nejaučia. Tada jie nurimsta ir draugiškai šnekasi, o priešiškai nusiteikusių tesutinkama vienas kitas.
G. Alekna pastebi, kad, tolstant nuo Maskvos, lietuvių įvaizdis gerėja. Pasak jo, europinė Rusijos dalis truputį kitokia, savita, skaitanti naujienas internete, laikraščiuose, žiūrinti daug televizijos kanalų. Tuo tarpu Sibire šie dalykai prieinami sunkiau.
„Todėl ir informacinių priemonių įtaka kur kas mažesnė. Be to, sibiriečiai kitokio būdo – draugiškesni, nuoširdesni, kai pasikalbi, sako suprantantys, kad keliamos problemos tėra žiniasklaidos išpūstas burbulas“, - sakė G. Alekna.