Teisingumo ministerijos Religijų reikalų ir teisinio registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Nadežda Chorundžij DELFI aiškino, kad adventistų dvasininkai gali turėti šeimą. Pasak jos, adventistai išpažįsta krikščionišką doktriną ir laukia antro Kristaus atėjimo. Jie, skirtingai nei kitų religinių bendruomenių atstovai, kaip septintąją dieną švenčia ne sekmadienį, o šeštadienį. Adventistai propaguoja sveiką gyvenimo būdą – vengia rūkymo, alkoholio vartojimo, nemaža jų dalis – vegetarai.
„Bendruomenės statusas labai nepasikeis, gal šiek tiek moralinė savijauta. Bet jie, jeigu susidarys mokinių grupė, galės dėstyti tikybą valstybinėse mokyklose, galės registruoti santuokas, kurių jau nereikės registruoti Civilinės metrikacijos skyriuje“, - sakė ministerijos specialistė, paklausta, kokią reikšmę bendruomenei suteikė valstybės pripažinimas.
2001 m. Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, šalyje buvo 547 Septintosios dienos adventistų bažnyčios išpažinėjai. N. Chorundžij aiškina, kad, adventistų dvasinių vadovų teigimu, šiandien minėtos bendruomenės išpažinėjų yra apie 1000. Daugiausia jie koncentruojasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Judėjimas į Lietuvą atkeliavo per Latviją ir Vokietiją. Išlikę dokumentai rodo, kad pirmoji bendruomenė Lietuvoje įsikūrė 1921 m. 1925 m. veikė adventistų parapija Šiauliuose, jai priklausė 17 asmenų. 1923 m. surašymo duomenimis, šalyje buvo 23 adventistai. Iki antrojo pasaulinio karo Lietuvoje veikė 13 adventistų parapijų, jos vienijo apie 193 tikinčiuosius.