Apie 18 val. jis dar negalėjo pasakyti, iš kokios šalies buvo įsilaužta į Lietuvos svetaines.
Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, per kibernetinių įsilaužėlių atakas savaitgalį paralyžiuota daugiau nei 300 Lietuvos interneto svetainių. Pareigūnai toliau aiškinasi kas galėjo surengti šias atakas. Pasak RRT darbuotojų, įspėjimų apie galimas Lietuvos tinklalapių atakas, jie gavo dar joms neprasidėjus, praneša Lietuvos radijas.
Tuomet tarnyba apie jas pranešė interneto svetainių administratoriams, kad šie imtųsi saugumo priemonių.
Pranešimų su sovietine simbolika daugiausiai pateko į privačių bendrovių ir į kelių valstybinių institucijų tinklalapius.
Nors vis dar gaunama pranešimų apie naujus įsilaužimus, tačiau jų mažiau nei savaitgalį.
Šiuo metu RRT konsultuoja tinklalapių administratorius, kaip likviduoti padarytą žalą ir apsisaugoti nuo kitų įsilaužimų.
Krašto apsaugos ministras J. Olekas šiuos įsilaužimus vertina kaip prasidėjusią kibernetinę ataką prieš Lietuvą, kurią galėjo sukelti Seimo sprendimas uždrausti sovietų simboliką.
Lietuva Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinėje sesijoje žada paremti estų siūlomą rezoliuciją, kuria norima stiprinti kovą prieš kompiuterių įsilaužėlius.
Atsivėrus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos, bendrovių „Tokvila“ ir „Rimi“, Lietuvos socialdemokratų partijos interneto puslapius, šį savaitgalį buvo galima išvysti kūjį ir pjautuvą raudoname fone. Po buvusios Sovietų Sąjungos simboliais įdėtas ir rusiškas tekstas su keiksmažodžiais.
„Toliau vyksta tyrimas, bendradarbiaujame su policija, – sakė RRT Tinklų ir informacijos saugumo skyriaus vedėjas Rytis Rainys. – Manome, kad atakų šaltiniai yra iš užsienio šalių. Jaučiamas organizuotas atakų darymas ir valstybinių institucijų puslapių administratoriamas nereikėtų atsipalaiduoti“.
Pastarosiomis dienomis Rusijos interneto forumuose pasirodė įspėjimų apie galimas naujas kibernetines atakas prieš Baltijos šalis ir Ukrainą.
Prieš metus buvo paralyžiuoti Estijos valstybinių įstaigų bei bankų puslapiai. Atakos surengtos iš Rusijos po to, kai Taline į kapines iš miesto centro buvo perkeltas Bronzinis karys – paminklas sovietiniams kariams.
Speciali darbo grupė, sudaryta iš krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministerijų, bankų, saugumo atstovų, liepą rinksis į posėdį, kuriame žada siūlyti, kaip stiprinti Lietuvos kibernetinį saugumą.
Iki šiol mūsų šalyje nesukurtas tokios gynybos mechanizmas. Tačiau jo esą ir neįmanoma kokybiškai sukurti nacionaliniu lygiu, kadangi kibernetinėje erdvėje svarbiausia – bendradarbiavimas.
Gegužę Estijoje įsteigtas NATO kibernetinės gynybos centras kaip tik ir turėtų padėti šalims kovoti su išpuoliais elektroninėje erdvėje.
„Centras plėtos metodologiją, kaip apsaugoti informacines sistemas nuo kibernetinių atakų. Bus simuliuojamos kibernetinės atakos ir bus tikrinama, kaip galima apsisaugoti. Natūralu, kad Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, labai pravartu turėti tokius projektus“, – teigė KAM Strateginės analizės skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Aleksa.
Pastaruoju metu savo šalies kibernetiniu saugumu susirūpino ne tik Lietuva. Estai kibernetinio saugumo strategiją patvirtino prieš mėnesį. Naują strategiją metų pabaigoje žada formuoti ir JAV bei Kanada.