Užkliuvo žemaičių kalbos įteisinimas
Valdininkams užkliuvo steigiamojoje sueigoje dalyvavusių žmonių skaičius. Jų susirinko apie 700 asmenų (tiesa, ministerijai buvo pateikti ne visi daugiau nei šimto žmonių duomenys, todėl steigėjų priskaičiuota mažiau nei 600).
Įstatymai numato, jog partiją gali įsteigti 1 tūkst. žmonių. Kaip DELFI aiškino E. Skarbalius, minėti asmenys sueigoje dalyvavo patys, ne per įgaliotus atstovus. Teisingumo ministerijos pareigūnai, anksčiau paklausti, ar būtina steigiamajame suvažiavime dalyvauti tūkstančiui asmenų, pasiūlė paskaityti Civilinį kodeksą. Šiame parašyta, jog sueiga laikoma teisėta, jei joje dalyvauja pusė narių, šiuo atveju, bent 501.
E. Skarbaliaus teigimu, valdininkai turėjo per 15 dienų išsiaiškinti, ar partijos pateikti dokumentai tvarkingi, ir jei kažko trūksta, paprašyti pateikti. „Visi mėnesį suko galvas, kaip čia mums sugalvoti futbolą“, - ironizavo Žemaičių partijos lyderis.
Jis pasipiktino ir ministerijoje išgirstu atsakymu, kad įgaliojimai turi būti patvirtinti notaro. Vėliau įsteigtoms Arūno Valinsko vadovaujamai Tautos prisikėlimo partijai ir Algirdo Paleckio vadovaujamai partijai „Frontas“ esą tiko ir paprasti įgaliojimai. „Žemaičiams, vadinasi, viskas kitaip, reikia kelnes mautis per galvą. Maždaug: užsispyrę ir taip padarysite“, - kalbėjo eksparlamentaras.
Teisininkams užkliuvo kai kurios Žemaičių partijos programinės nuostatos. Pavyzdžiui, partija pažadėjo siekti, kad žemaičių kalba būtų naudojama žemaitiškose savivaldybėse. Anot ministerijos, oficialių regioninių kalbų įteisinimas iš esmės reikštų, kad Lietuva tampa federacine valstybe.
Tai, anot E. Skarbaliaus, paremta nuomone, neva žemaičių kalbos puoselėjimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. „Viso pasaulio kalbininkai sako, jog tarmės ir mažosios kalbos yra šaltinėlis, maitinantis bendrines kalbas. Kitose valstybėse gero tono ženklas yra kalbėti dialektu, o pas mus draudžiama net siekti tokių dalykų“, - piktinosi pašnekovas.
Neigiamą atsakymą davė ir teismas
Ministerijos atsakyme paminėta ir siūloma administracinė reforma, po kurios atsirastų Žemaitijos regionas. Esą tokio oficialaus regiono negali būti, nes anksčiau jis nebuvo įsteigtas.
„Ar esate žemėlapyje matę užrašą Samogitia (lot. Žemaitija – DELFI)? Vadinasi, tas žemėlapis yra netiesa. Atkuriamojo Seimo delegacijos nariai, Versalyje įrodinėję, kad Lietuva yra valstybė, susidedanti iš Žemaičių seniūnijos, Trakų ir Vilniaus vaivadijų, yra melagiai. Net Antanas Smetona, kuris mažiausiai iš visų valstybės vadovų mylėjo žemaičius, pripažino jų heraldiką. Sąjūdis teigė, jog Lietuvą sudaro keturi regionai, bet tai ministerijai nė motais“, - kalbėjo E. Skarbalius.
Žemaičių pasiūlyta daugiapakopė savivaldos sistema, anot valdininkų, neatitinka kai kurių Konstitucijos principų. Partijos manymu, net mažiausiems miesteliams ir kaimams turėtų turi būti atstovaujami savivaldybės taryboje. „Išeina, kad miestelius ir kaimus reikia nugriauti“, - sakė neįregistruotos partijos vadovas.
E. Skarbalius su bendraminčiais taip pat nori įteisinti žemaičių tautybę, tačiau neigiamą atsakymą jiems jau davė teismas.
„Demokratinėje valstybėje, jei tai daroma teisinėmis priemonėmis, leidžiama siekti savo tikslų. Mūsų programoje surašyti siekiai, bet, pasirodo, Lietuvoje uždrausta bet ko norėti, siekti ir svajoti“, - apgailestavo eksparlamentaras.
Ministerijos atsisakymas registruoti Žemaičių partiją gali būti skundžiamas teismui, tačiau E. Skarbalius teigė to nedarysiantis. Tačiau trečiadienį vakare vyksiančiame valdybos posėdyje jis ketina pasiūlyti birželio 8 d. surengti pakartotinę sueigą ir įsteigti partiją iš naujo.
Ką tik taip pasielgė Tautos prisikėlimo partijos iniciatoriai – siekdami išsklaidyti abejones dėl nepakankamo steigėjų skaičiaus, jie sušaukė pakartotinį steigiamąjį suvažiavimą. Registravimo lauka ir „Frontas“ bei Profsąjungų partija. Jei visos jos būtų įregistruotos, Lietuvoje egzistuojančių partijų skaičius priartėtų prie 40.