Vadinamosios Lisabonos sutarties ratifikavimui pritarė 83 parlamentarai, „prieš" balsavo 5 (trys „darbiečiai„ ir po vieną „tvarkietį" bei valstietį liaudininką), susilaikė 23, daugiausia – minėtų frakcijų atstovai.

Prieš balsuodami kai kurie Seimo nariai vėl piktinosi, kad skubama pritarti dokumentui detaliai neišnagrinėjus visų aspektų, kritikavo jo turinį ir aiškino, kad ratifikavimą reikėjo susieti su Ignalinos atominės elektrinės II bloko darbo pratęsimu.

Reformų sutartį bloko šalių lyderiai pasirašė pernai gruodį. Ji turėtų pakeisti žlugusią Sutartį dėl Konstitucijos Europai ir 27 nares turintį bloką padaryti veiksnų bei užbaigti bendriją užklupusią krizę, kuri prasidėjo po nesėkmingų referendumų dėl Konstitucijos.

Naujasis dokumentas yra supaprastinta Konstitucijos versija su kuklesniu pavadinimu ir be jokių nuorodų į ES simbolius, tokius kaip himnas, vėliava, šūkis ar Europos diena.

Jame atsispindi ir Lietuvos siūlymai dėl energetikos politikos: įtvirtinta nuostata siekti sujungti energetikos tinklus, nustatoma, kad esant tam tikrų produktų, ypač energetikos, tiekimo sutrikimų, ES narės veikia solidariai.

Sutartimi siekiama palengvinti sprendimų priėmimą, panaikinant nacionalinius veto apie 50 sričių. Dabar kuriai nors ES valstybei balsavus prieš, susitarimas blokuojamas.

Nuo 2014 m. įvedama nauja kvalifikuotos balsų daugumos skaičiavimo tvarka, pagrįsta dvejopos daugumos principu – sprendimas bus priimtas, jei jam pritars ne mažiau kaip 55 proc. valstybių, atstovaujančių ne mažiau kaip 65 proc. gyventojų. 2014-2017 m. kiekviena narė galės paprašyti, kad būtų balsuojama pagal sistemą, kuri buvo taikoma iki tol.

Taip pat įsteigiamas užsienio politikos vadovo postas, kurį užimsiantis asmuo kontroliuos didžiulį biudžetą bei tūkstančius diplomatų ir pareigūnų, 2,5 metų kadencijai bus renkamas nuolatinis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas. Jo galios neviršys dabartinio EVT pirmininko, kurio pareigas eina ES pirmininkaujančios valstybės arba vyriausybės vadovas, galių. Pagrindinė būsimo EVT pirmininko funkcija bus užtikrinti EVT veiklos tęstinumą.

Be kita ko, Lisabonos sutartyje sumažinamas Europos Parlamento narių skaičius nuo 785 iki 750 (neįskaitant pirmininko), o atskirai valstybei tenkančių vietų skaičius negalės būti mažesnis nei 6 ir didesnis nei 96.

Lisabonos sutartis, kurioje pirmą kartą aiškiai pripažįstama galimybė valstybei narei išstoti iš ES be jokių įsipareigojimų, turėtų įsigalioti 2009 m. sausio 1 d., kai ją ratifikuos visos narės. Referendumas dėl sutarties numatytas tik Airijoje.