"Norime įdėti rūpimas problemas į darbotvarkę, kad dėl Lietuvai svarbių klausimų nebūtų deramasi "virš mūsų galvos". Be to, dėl mandato nėra kur skubėti, iki ES ir Rusijos viršūnių susitikimo liko dar du mėnesiai", - Eltai sakė aukšto rango diplomatai Užsienio reikalų ministerijoje.
Lietuva yra pateikusi keturis reikalavimus, kurie turėtų tapti sudedamąja mandato dėl derybų su Rusija dalimi. Tai – garantijos dėl energetinio saugumo, įskaitant naftos tiekimo „Družbos“ naftotiekiu atnaujinimą, įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimas, teisinės pagalbos teikimas tiriant Lietuvos verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrado srityje bei užtikrinant Rusijos bendradarbiavimą kriminalinėse bylose dėl 1991 metų sausio 13-osios įvykių Vilniuje ir 1991 metų liepos 31-osios įvykių Medininkuose.
Lietuva taip pat siekia, kad prie derybų mandato būtų pridėta papildoma deklaracija dėl žalos atlyginimo asmenims, deportuotiems iš okupuotų Baltijos šalių.
Į dalį Vilniaus reikalavimų, pavyzdžiui, dėl "Družbos" paminėjimo, antradienį jau buvo atsižvelgta, tačiau kai kurios didžiosios Europos valstybės kategoriškai priešinasi Moldovos ir Gruzijos klausimo iškėlimui, skeptiškai yra žiūrima į Lietuvos bandymus paminėti kompensacijas už trėmimus.
Teigiama, kad daugiausia pasipriešinimo Lietuvos siūlymai sulaukia iš šiuo metu ES pirmininkaujančios Slovėnijos bei tradiciškai itin glaudžius santykius su Rusija palaikančios Vokietijos. Berlynui itin nepriimtinas spaudimas Rusijai dėl Moldovos ir Gruzijos. Kaip žinoma, būtent dėl Vokietijos priešiškumo pastarajai nebuvo suteiktas ir NATO Narystės veiksmų planas.
Apžvalgininkų teigimu, didžiosios ES šalys derybų pradžią norėjo pateikti kaip savotišką "dovaną" išrinktajam Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui. Lietuvos diplomatai į tai atsako, kad vienpusiška ES politika Rusijos atžvilgiu, užmerkiant akis į Maskvos nevykdomus įsipareigojimus, užsitęsė jau per ilgai, tuo labiau kad pats D. Medvedevas yra viešai išsakęs pažadą laikytis teisinių įsipareigojimų.