Neblogai lietuviškai kalbanti tamsiaodė tvirtino, kad būtent dėl odos spalvos ji buvo užpulta ir sužalota, patyrė stiprų moralinį sukrėtimą.
Tačiau Berneen teigė, kad tai jos iš Lietuvos neišgins. Dainininkė viliasi, kad atsakingos institucijos ir galų gale patys žmonės imsis priemonių sutramdyti kitataučius, kitatikius ir kitokius žmones engiančius ir žalojančius skustagalvius.
Prieš mėnesį vykusios skustagalvių eitynės Gedimino prospektu tapo akibrokštu tiek šalies vadovams, tiek visuomenei – sukrėsti buvo visi. Tik nepaaiškinamas teisėsaugos abejingumas: policija, nuolankiai stebėjusi fašistuojančių jaunuolių eitynes, įtariamųjų pradėjo ieškoti tik po savaitės, o jiems atskleisti pasitelkė žurnalistų filmuotą medžiagą.
Dar vienas iškalbingas faktas: radikalaus nacionalistinio jaunimo eitynės rengiamos nuo pat 1999-ųjų, tačiau lig šiol niekam – nei politikams, nei policijai ar kitoms institucijoms – neužkliuvo, ir eitynių dalyvių padaugėjo nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų.
Kas ką turi tirti?
Po išpuolio prieš Berneen internetiniuose skustagalvių forumuose toliau diskutuojama, kaip reikia mušti kitataučius, rengti kone pogromus, tęsti nacistinės Vokietijos diktatoriaus Hitlerio pradėtus darbus.
Tokios diskusijos internete virė ir vakar. „Vilniaus diena“ pasidomėjo, ar teisėsaugos pareigūnai skiria pakankamai dėmesio atviriems raginimas griebtis smurto.
Policijos departamento Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininkas Tomas Ulpis, kuriam pavaldus ir Nusikaltimų elektroninėje erdvėje skyrius, teigė, kad šiemet užfiksuota apie dvi dešimtys rasistinių pasisakymų internete.
„Daugiausia kitas tautas bei rases įžeidžiančių pareiškimų užfiksuojama didžiuosiuose naujienų portaluose. Tačiau mūsų pareigūnai gali tik padėti nustatyti, o ne kontroliuoti elektroninėje erdvėje pasisakančius asmenis“, – sakė pareigūnas.
Skustagalviai nelabai rūpi ir Valstybės saugumo departamento agentams. Šie sako tyrimą pradedantys tik tuomet, kai gauna operatyvinės medžiagos iš kitų institucijų.
„Prokuratūra gali tik nuspręsti, pradėti ar ne ikiteisminį tyrimą dėl pasisakymų ir tam tikrų idėjų skleidimo, o tyrimą atlieka ir policija, ir kitos tarnybos. Tačiau kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, visada turi būti priežastis ir nusiskundimas“, – teigė Generalinės prokuratūros Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiasis prokuroras Rimvydas Valentukevičius.
Anot R.Valentukevičiaus, prokuratūra nėra ta prevencinė įstaiga, kuri turėtų domėtis skustagalvių judėjimu, nustatyti jų buvimo vietas ar rengiamas akcijas.
„Yra daug įvairių portalų, juose labai daug įvairios informacijos, daug ir užgaulių, tautinę bei rasinę nesantaiką kurstančių rašliavų. Tačiau mūsų darbas susijęs su reiškiniais post factum, – apibendrino prokuroras.
Dėmesys – tik prasikaltus
Pirmadienį dėl dainininkės Berneen sumušimo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Sostinės policijos viršininko pavaduotojas Antonis Mikulskis teigė, kad griežčiau kontroliuoti fašistines idėjas skleidžiančių jaunuolių neketinama: „Viskas priklauso nuo nusikaltimų. Kiek bus nusikaltimų, tiek bus ir policijos dėmesio jiems.“
Jis taip pat pridūrė, kad kovo 11-osios maršas Gedimino prospektu didesnio rezonanso neturėjo, o byla, kurioje nustatyti keturi įtariamieji, netrukus turėtų pasiekti teismą.
Prabudo ir premjeras
Premjeras G.Kirkilas antradienį pavedė Policijos ir Valstybės saugumo departamentams iki kitos savaitės parengti konkrečius pasiūlymus dėl rasinės neapykantos paskatintų išpuolių prevencijos. Nerimą keliančią padėtį G.Kirkilas su teisėsaugos tarnybų vadovais ketina aptarti artimiausiu metu. Taip antradienį pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Policijos generalinis komisaras Vizgirdas Telyčėnas taip pat suskubo ieškoti priemonių prieš rasistų išpuolius. Šią problemą komisaras aptarė su Policijos departamento padalinių vadovais.
V.Telyčėnas sprendimo būdų ieškos ir susitikęs su Valstybės saugumo departamento vadovu „Būtinas ne tik darnus ir bendras visų teisėsaugos institucijų, bet ir nevyriausybinių organizacijų, švietimo įstaigų atstovų, pagaliau visuomenės bendradarbiavimas“, – teigė V.Telyčėnas.
Lietuvoje tautinės nesantaikos kurstymo atvejų kasmet daugėja. Policijos duomenimis, 2006 m. pradėta 17 ikiteisminių tyrimų dėl viešų incidentų bei tautinę nesantaiką kurstančių pasisakymų internete, 2007 m. – 32. Šiemet pradėtas 21 toks tyrimas.
Lyra Jakulevičienė, Jungtinių Tautų vystymo programos vadovė
Pagal Lietuvos įstatymus už rasinės ar tautinės neapykantos kurstymą viešoje erdvėje, taip pat ir interneto svetainėse, gresia baudžiamoji atsakomybė. Lietuva yra pasirašiusi įvairių tarptautinių dokumentų, kurie kategoriškai draudžia rasinę diskriminaciją. Taigi formaliai priemonių su tuo kovoti yra, tačiau įgyvendinti įstatymus neskubama.
Nacionalistinių svetainių kūrėjai iš karto gali prabilti apie minties, žodžio laisvę. Primenu, kad šių laisvių realizavimas negali pažeisti kitų žmonių teisių.
Palyginus, tarkime, su Vokietija ar Danija, kur dėl odos spalvos žmonės negyvai užspardomi tiesiog gatvėje, mūsų situacija nėra bloga. Labai gerai, kad apie rasinę neapykantą pradėta viešai diskutuoti, atkreipiamas visuomenės dėmesys. Dabar telieka imtis prevencinių priemonių, kad ateityje išvengtume didesnių problemų. Reikia šviesti visuomenę, kad žmogus nėra blogas vien dėl to, kad jis kitoks. Į šį darbą turėtų įsitraukti visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos.
Noriu pabrėžti, kad dėmesio turėtų būti skiriama ne tik baudžiamajam persekiojimui, bet ir informacijos sklaidai.
Labai svarbu, kad teisėsaugos institucijos pradėtų rinkti duomenis apie rasistinius išpuolius. Dabar jie įtraukiami į paprasto chuliganizmo sąrašą, todėl negalime įvertinti tikrųjų reiškinio mastų. Pareigūnai, fiksuodami įvykį, turėtų nukentėjusio žmogaus paklausti, ar negali būti, kad jis užpultas dėl rasės ar tautybės.
Vertėtų šviesti ne tik visuomenę, bet ir policijos pareigūnus. Tarp jų irgi yra nemažai netolerantiškų žmonių. Jei jie suvoktų problemos reikšmę, labiau domėtųsi ir tuo, kas vyksta skustagalvių ar kitų nacionalistiškai nusiteikusių organizacijų interneto svetainėse.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Į darželį – kai užaugs
Pareiga be entuziazmo
Verslas žada emigruoti