M.Kundrotas kratosi „skinų“ eitynių dalyvio etiketės

Tautininkas, politologas Marius Kundrotas kratosi skustagalvių eitynių, kurias Kovo 11-ąją lydėjo nacistiniai ir antisemitiniai šūkiai, dalyvio etiketės. „Tiems, kurie šūkavo neadekvačius šūksnius, savęs nepriskiriu“, - DELFI ketvirtadienį sakė jis, tačiau kartu išreiškė abejonę, ar eitynių dalyvius reikėtų bausti griežčiau nei įspėjant.

Po žiniasklaidos publikacijų, esą su Tėvynės sąjunga besiliejančių tautininkų narys M. Kundrotas praėjusią savaitę žygiavo su rasistinius šūkius skanduojančiais jaunuoliais, jį pasikalbėti pasikvietė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) direktorius Raimundas Lopata.

Šis, išgirdęs daktaro laipsnio TSPMI siekiančio M. Kundroto paaiškinimą, esą greta skustagalvių atsidūrė atsitiktinai, neketina imtis jokių veiksmų.

„Jis nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, iš teisėsaugos institucijų apie tai nesulaukiau jokios informacijos“, - DELFI sakė instituto vadovas.

Pats M. Kundrotas aiškino, esą situacija buvo „be galo buitiška ir paprasta“ – su žmona jis ėjo pasivaikščioti po senamiestį, sutiko keletą pažįstamų ir nuėjo į koncertą. Pakeliui pora neva susidūrė su žygiuojančiais skustagalviais.

DELFI primena, kad didžioji dalis skustagalvių eitynių dalyvių žygiavo į koncertą „Tėvynei“, vykusiame ant Tauro kalno.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjunga taip pat išplatino pareiškimą, esą M. Kundrotas netaps jų nariu. Anot Tautininkų sąjungos, kuri pritarė susijungimui su konservatoriais, pirmininko Gintaro Songailos, jis priešinosi tokiam žingsniui ir neketina stoti į Tėvynės sąjungą.

29-erių M. Kundrotas gimė Vilniuje, tačiau vidurinę mokyklą baigė Kėdainiuose. Dar mokykloje jis skaitydavo moksleiviams paskaitas apie tautinę-patriotinę rezistenciją po 1988 m. Baigė, vėliau gavo politikos mokslų magistro diplomą, o šiuo metu TSPMI siekia daktaro laipsnio.

Nuo 1994 m. jis aktyviai reiškiasi visuomeninėje, žurnalistinėje, publicistinėje, o nuo 1997 m. – ir politinėje veikloje. Radikaliais pareiškimais pagarsėjęs M. Kundrotas aktyviai priešinosi lygioms seksualinių mažumų teisėms, euro įvedimui.

2000 m. jis paragino valdžią, be kita ko, uždrausti abortus ir „laisvą seksą“. Po metų organizavo mitingus prieš įstatymą dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Netrukus su bendraminčiais jaunalietuviais, nacionaldemokratais ir „Jaunosios kartos“ organizacijos atstovais M. Kundrotas įkūrė Lietuvių tautinio jaunimo lygą ir tapo jos vadovu. 2002 m. įstojo ir į Tautininkų sąjungą.

M. Kundrotas nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į Vilniaus miesto tarybą, Seimą ir Europos Parlamentą.