„Nieko, niekur nedingsiu, aš turiu darbo. Aš esu ūkininkas. Manau, kad partija neprapuls dėl to ir rezultatai tikriausiai dėl to nepablogės. Tiesiog niekas nereikš kitos nuomonės, tokios, kokią aš reikšdavau. (...) Nenoriu skaldyti partijos. Aš padariau savo sprendimą", - šeštadienį po LVLS suvažiavimo žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Anot jo, partijos suvažiavimo delegatai, kurių didesnioji dalis balsavo prieš tai, kad R. Karbauskio siūlomas klausimas būtų įtrauktas į suvažiavimo darbotvarkę, tokiu būdu pareiškė nepasitikėjimą juo.

Suvažiavimo delegatų balsai balsuojant pasiskirstė beveik per pusę – už klausimo dėl pasitikėjimo R. Karbauskiu įtraukimą į darbotvarkę šeštadienį balsavo 276, prieš 310 delegatų. Dar dalis delegatų apskritai nepareiškė jokios pozicijos.

Valstiečių liaudininkų pirmininkė K. Prunskienė savo ruožtu teigė, jog R. Karbauskio pasitraukimas nemotyvuotas, kita vertus, - jo asmeninio apsisprendimo dalykas.

K. Prunskienė negailėjo R. Karbauskiui ir kandžių replikų, teigdama, jog partija per kelerius metus jau priprato prie kategoriškų ir emocingų R. Karbauskio veiksmų ir dėl jo pastarųjų pareiškimų taip pat nenukentės.

Beje, viešai iš tribūnos R. Karbauskis buvo pareiškęs tik apie savo pasitraukimą iš partijos pirmininkės pavaduotojo pareigų ir apie pasitraukimą apskritai iš partijos gretų neužsiminė.

Tiesa, apie savo galimus sprendimus R. Karbauskis nurodė suvažiavimo pradžioje išplatintame pareiškime, kuriame atvirai kritikavo K. Prunskienę dėl nedemokratinio partijos valdymo.

R. Karbauskis reiškė nepasitenkinimą dėl K. Prunskienės inicijuoto jo pašalinimo iš derybų su Pilietinės demokratijos partija grupės ir teigė norįs pasitikrinti partijos narių pasitikėjimą juo.

„(...) Mielieji suvažiavimo delegatai, klausdamas, ar vis dar esu vertas užimti LVLS pirmininkės pirmojo pavaduotojo postą, ar turiu Jūsų pasitikėjimą dirbti LVLS derybų grupėje. Tai nėra ambicija, tiesiog turiu žinoti, ar dauguma LVLS narių mano taip pat, kaip partijos pirmininkė. (...) Jei aš iš tiesų griaunu partiją, tai kuo greičiau iš jos išeisiu, tuo bus geriau partijai", - savo pareiškime teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis tikino, nesiekiąs inicijuoti partijos skilimo, tuo pačiu – nesiūląs balsuoti dėl nepasitikėjimo partijos pirmininke, nes prieš Seimo rinkimus partijos vadovės kaita būtų pražūtinga.

Tiesa, R. Karbauskio manymu, K. Prunskienė turėtų imtis asmeniškai vadovauti rinkimų štabui ir „sugebėti pasivyti tuos metus, kurie buvo paaukoti beprasmėmis pastangomis susieti LVLS ateitį su Pilietinės demokratijos partija".

Pati K. Prunskienė žurnalistams šeštadienį teigė, jog R. Karbauskis neretai siekia, kad jo asmeninė nuomonė nusvertų partijos tarybos nuomonę.

"Tarp suvažiavimų tarybai vadovauja pirmininkė ir taryba. Ir būtent sprendimai priimti bendrai. (...) Vienas narys negali visko apversti. Demokratijos niekas šitaip nesupranta, kad vienas žmogus apsprendžia prieš daugumą savo valia. (...) Jam (R. Karbauskiui – DELFI) taip atrodo, nes neklausau taip, kaip jam norėtųsi. Tokiu atveju visi tenkinam savo ambicijas, o vienas tenkina visos tautos valią", - vertindama R. Karbauskio priekaištus sakė K. Prunskienė.

Valstiečių liaudininkų sąjunga yra susitelkusi iš dviejų atskirų partijų – R. Karbauskio vadovautos Valstiečių sąjungos ir K. Prunskienės vadovautos Naujosios demokratijos sąjungos.

Jungėsi gelbėdamiesi

Valstiečių liaudininkų sąjunga yra susitelkusi iš dviejų atskirų partijų - R. Karbauskio vadovautos Valstiečių sąjungos ir K. Prunskienės vadovautos Naujosios demokratijos sąjungos. Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų susivienijimas buvo pradėtas po Lietuvos valstiečių partijai skaudžių 2000 m. Seimo rinkimų rezultatų, kuomet minėta partija nepateko į Seimą pagal partijų sąrašus.

2001 m. bendrame Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų suvažiavime buvo pasirašyta jungimosi sutartis. Tuometinės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos pirmininke išrinkta K.Prunskienė, jos pirmuoju pavaduotoju - Lietuvos valstiečių partijos lyderis R. Karbauskis, 2005 m. partijos pavadinimas pakeistas į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą.

Susijungiant Naujosios demokratijos ir Lietuvos valstiečių partijoms buvo siekta užsitikrinti daugiau galimybių būsimuosiuose rinkimuose ir tapti parlamentine partija.

2004 m. Seimo rinkimuose Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga laimėjo 10 mandatų. Šiuo metu kartu su Lietuvos lenkų rinkimų akcija Valstiečiai liaudininkai sudaro13 narių frakciją.