Be to, rusų šnipai turi galimybę klausytis net pirmųjų Lietuvos asmenų pokalbių.
Turniškėse, kur yra prezidento ir premjero rezidencija, Rusijos ambasada nuomojasi vadinamąjį Alytaus namelį. Vienu metu čia pat rezidavęs buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis teigė, kad norėdamas pasikalbėti svarbiomis temomis saugumo sumetimais vykdavo į kariuomenės štabą.
Neturi teisės išeiti į miestą
Oficialiai teigiama, kad šiuo metu Rusijos ambasadoje darbuojasi daugiau nei 30 diplomatų. Tai vienas didžiausių diplomatinių korpusų Lietuvoje. Be to, prie diplomatų nepriskiriami techniniai darbuotojai, kurių yra kelios dešimtys, o dauguma jų turi Rusijos pasus.
„Suprantama, kai didžiausios misijos siunčiamos į sostines, kur sprendžiami visam pasauliui svarbūs klausimai. Tačiau vargu ar Vilnių būtų galima pavadinti tokia sostine. Tad Rusijos ambasados ir diplomatinės misijos Lietuvoje dydis verčia suklusti“, – pastebėjo dienraščio pašnekovas.
Daliai techninių darbuotojų Rusijos ambasada – tarsi kalėjimas. Kartą teko girdėti įkaušusį Rusijos diplomatą su užuojauta pasakojantį apie šifravimo specialistus, kurie per visą savo darbo laiką misijoje net neturi galimybės išeiti į miestą.
Vardai – žinomi
Apie Rusijos šnipų aktyvumą užsienyje byloja ir Vakarų valstybių tvirtinimai, kad šnipinėjimo mastas pasiekė Šaltojo karo laikus.
Šią savaitę britų specialiosios tarnybos MI5 vadovas Jonathanas Evansas paskelbė, kad Rusijos žvalgyba aktyviai bando perimti civilinių ir karinių technologijų paslaptis, renka žvalgybos duomenis apie ekonomiką ir politiką. Šnipai naudojasi naujausiomis technologijomis ir vykdo išpuolius kibernetinėje erdvėje.
Lietuvos specialiosios tarnybos neabejoja, kad po Latvių gatvėje esančio pastato stogu su diplomatais reziduoja ir žvalgai. Dienraščio šaltinių teigimu, Vilniuje prieglobstį rado Rusijos karinė žvalgyba (GRU) ir Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR).
Viena paslaptingiausių žvalgybos tarnybų GRU turi savo rezidentūras visose NATO šalyse. Jų veiklos sritis – karinės paslaptys.
SVR veiklos laukas – platesnis. Lietuvos specialiosioms tarnyboms ne paslaptis, kad Vilniuje SVR skyriui vadovauja diplomatiniu ministro patarėjo statusu prisidengęs Dmitrijus Cvetkovas. Pasak šaltinių, jis yra tikras profesionalas ir yra gerbiamas tiek Latvių gatvėje, tiek Maskvoje. D.Cvetkovas artimai pažįstamas su buvusiu Rusijos premjeru ir dabartiniu SVR vadu Michailu Fradkovu.
Jo pirmtakai į Vilnių buvo siunčiami kaip „į užtarnautą poilsį“. O prieš ketverius metus į Lietuvą atvykęs D.Cvetkovas iš karto pertvarkė tarnybos veiklą ir pasiekė labai neblogų rezultatų. Todėl manoma, kad sugrįžęs į Maskvą jis bus paaukštintas.
„Vilniaus SVR skyriuje dirba daugiau nei dešimt žmonių. Jie užsiima vietos rusų organizacijų priežiūra, „nelegalų“ priedangos organizavimu, politine, ekonomine, technologine ir karine žvalgyba bei kontržvalgyba. Geriausių rezultatų pasiekta politikos ir ekonomikos srityje“, – dienraščiui sakė Rusijos specialiųjų tarnybų ekspertas Jevgenijus Limarevas.
Įtariama, kad būtent SVR darbuotojai dar 2005 m. gavo lietuvišką pasą, kuriuo po metų pasinaudojo Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos nuodytojas.
Naudojasi specialiu automobiliu
Ambasadai, tiksliau po jos stogu besiglaudžiantiems žvalgams, suteikti dideli įgaliojimai, jie aprūpinami naujausia technika.
Apie 2002 m. naftos kompanija „Lukoil“ finansavo Rusijos žvalgybos tarnybų technologijų atnaujinimą. Vienas automobilis su naujausia sekimo aparatūra pasirodė ir Vilniaus gatvėse. Spėjama, kad specialiu, bet niekuo neišsiskiriančiu automobiliu iki šiol naudojasi Rusijos ambasada. Ypač aktyviai jis buvo eksploatuojamas per Rolando Pakso apkaltą.
Su mašinoje sumontuota įranga galima tam tikru spinduliu sekti mobiliųjų telefonų pokalbius. Automobilyje taip pat įtaisyta lazerinė klausymosi aparatūra, kuri veikia iki 450 metrų spinduliu. Nukreipus spindulį į vieno ar kito pastato langą, galima klausytis apie ką kalbama patalpoje. Ne kiekviena Rusijos atstovybė užsienyje turi galimybę naudotis tokia įranga.
„Manau, Rusijos žvalgai Lietuvoje pakankamai aktyvūs, – patikino buvęs Lietuvos saugumietis. – Tai lemia mūsų šalies geopolitinė padėtis. Viena vertus, Lietuva yra Vakarų pasaulio forpostas ir jungiamoji grandis. Kita vertus, ji skiria Rusiją nuo jos eksklavo – Kaliningrado srities. Šių priežasčių pakanka, kad specialiosios tarnybos skirtų Lietuvai pakankamai daug dėmesio. Kalbėdamas apie Rusijos šnipų aktyvumą, aš kalbu ne tik apie ambasados darbuotojus, bet ir apie šalyje veikiančias įmones ir organizacijas.“
Jo nuomone, vykdydamos užduotis, Rusijos specialiosios tarnybos taip pat nevengia šantažo ir kyšių.
Tai patvirtina ir neramumai Gruzijoje, anksčiau vykusios riaušės Taline. Šių šalių specialiosios tarnybos turi pakankamai įrodymų, kad protestams dirigavo ten dirbantys rusų šnipai, prisidengę diplomatiniu statusu.
Ambasadoje – intrigų katilas
Kita vertus, Rusijos ambasados veikla nėra taip idealiai sustyguota, kaip rašoma romanuose apie šnipus. Latvių gatvėje – ne mažiau vidinių intrigų ir skandalų nei kokioje kitoje įstaigoje.
Neseniai po skandalo Lietuvą paliko Rusijos ambasados Lietuvoje gynybos atašė vyresnysis padėjėjas Aleksandras Zemzerovas. Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, esą jis savo žmonai užsakė prostitutą. Kol žigolas tenkino moterį, diplomatas kitame kambaryje gėrė degtinę.
Prieštaringai vertinama ir Rusijos ambasadoriaus Lietuvoje Boriso Cepovo asmenybė. Šių metų spalį suėjo ketveri metai nuo nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus rangą turinčio B.Cepovo paskyrimo Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje. Tad reikėtų tikėtis, kad jis greitai paliks Lietuvą, nes Rusijos užsienio reikalų ministerijos nustatytas diplomatų buvimo užsienio šalyje terminas yra ketveri metai.
Tiek ambasadoje, tiek užsienio reikalų ministerijoje Maskvoje neabejojama, kad B.Cepovas netrukus paliks Lietuvą. O ir pats ambasadorius per daug tam neprieštarauja. Mat Lietuvoje įsigalėjo gana neigiama nuomonė apie jį.
B.Cepovo išvykimą lemia ir tai, kad apie ambasadoriaus ir SRV rezidentūros Vilniuje vadovo D.Cvetkovo nesutarimus net sklando anekdotai. Juodu nuolat į Maskvą siunčia prieštaringas ataskaitas ir vienas kitą skundžią.
Tačiau Maskva pagal sovietinę tradiciją tik skatina vidines intrigas. Kremliaus nuomone, struktūrų tarpusavio konkurencija, kad ir kokia žiauri ji būtų, gerina rezultatus.
Ministras seniai griežia dantį
B.Cepovas jau seniai užsitraukė Maskvoje sėdinčios valdžios nemalonę. Jį atšaukti buvo planuojama net prieš kelerius metus. Viena priežasčių – neteisingos Lietuvos aktualijų analizės ir nepasitvirtinusios prognozės. Kita – nediplomatiškas elgesys.
Skandalingas B.Cepovo interviu vienam laikraščiui, kur negailėta karčių žodžių apie Lietuvą, ir pasipiktinimo laiškas kitam dienraščiui, kurį jis parašė nepasitaręs su valdžia, įsiutino užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą. Manoma, kad B.Cepovui tada pavyko likti poste, nes Maskva panoro „išlaikyti veidą“.
Dabartinio Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo ir B.Cepovo keliai susikirto dar 1994 m. Tuomet S.Lavrovas atvyko į Niujorką dirbti Rusijos atstovybės prie Jungtinių Tautų vadovu. B.Cepovas ten jau dirbo ketvirtus metus ir darė viską, kad pasiliktų JAV.
Tačiau S.Lavrovui pavyko jį išsiųsti. Oficiali atšaukimo priežastis buvo suformuluota taip: „B.Cepovas kelia rūpesčių kolektyvui ir piktnaudžiauja alkoholiu.“
2000 m. B.Cepovas buvo anksčiau laiko atšauktas ir iš Kenijos ambasadoriaus posto dėl „neadekvataus vertinimo ir analizės“. Tuomet jis irgi nesutarė su SVR rezidentūra šioje Afrikos šalyje.
Turi stiprų užnugarį
Vis dėlto B.Cepovas turi galingų užtarėjų Maskvoje. Jie padeda jam išsilaikyti diplomatinėje tarnyboje ir net kilti karjeros laiptais.
B.Cepovas priklauso įtakingam užsienio reikalų ministerijos vadinamajam europiečių klanui. Pastarasis nuolat konfliktuoja su „tarptautininkų“ grupe, kuriai atstovauja S.Lavrovas. Manoma, kad į B.Cepovo vietą ministras vis dėlto dabar atsiųs savo žmogų, o ne „europietį“.
Be to, B.Cepovas aktyviai bendradarbiauja su įtakinga tarptautine advokatų kompanija „Klišinas ir partneriai“, kuri yra artimai susijusi su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST). Šioje kontoroje jis įtaisė dirbti savo sūnų Anatolijų.
Kompanijos įkūrėjas Aleksejus Klišinas yra Rusijos federacijos tarybos Federalinio susirinkimo narys ir atstovauja Kirovo sričiai. Jis 17 metų bendradarbiavo su KGB ir iki šiol turi stiprų užnugarį FST bei SVR . Būtent todėl „Klišinas ir partneriai“ sulaukia gausybės valstybinių užsakymų.
Ši kompanija, ne be B.Cepovo pagalbos, aktyviai veikia ir Lietuvoje. „Lietuviškus“ projektus kuruoja artimas B.Cepovo draugas ir A.Kliševo žentas Dmitrijus Kisteriovas.
„Klišinas ir partneriai“ atstovavo naftos kompanijai „Lukoil“, kai ši bandė iš bankrutavusios „Jukos“ perimti Lietuvos „Mažeikių naftą“.