Lydimas, anot jo, svarbiausių dvasinių judaizmo studijų vadovų JAV ir Izraelyje delegacijos, S.J.Pfefferis vakar pareiškė nepasitikėjimą Lietuvos žydų paveldo fondu. Jis teigė galįs dokumentais ir nuotraukomis paliudyti, kad litvakams priklauso turtas, į kurį pretenduoja Lietuvos žydų paveldo fondas. Tiesa, pageidaujamų pastatų sąrašo rabinas Vyriausybei dar nepateikė, nes tam dar reikia pasiruošti.
„Nėra nesutarimų tarp žydų, nėra neapykantos. Mes atėjome su taika“, – įtikinėjo rabinas.
Jis pridūrė, kad litvakų pretenzijos į turtą yra pagrįstos, nes jie yra anūkai tų žmonių, kurie gyvendami Lietuvoje statė mokyklas ir sinagogas. Rabino nuomone, Amerikos žydų komitetas ir Lietuvos žydų bendruomenė esą nusitaikė į tai, kas jiems nepriklauso.
„Nėra tokio dalyko, kaip per vėlu“, – kalbėjo S.J.Pfefferis, paklaustas kodėl pretenzijas į turtą pareiškė tik dabar. Rabinas tvirtino sieksiantis kalbėtis su Vyriausybe, kad turtas būtų grąžintas pagal Religinių bendruomenių turto grąžinimo įstatymą.
Vieni kitų nepripažįsta
Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Alperavičius pabrėžė, kad su Vyriausybe turto grąžinimo klausimus sprendžiantis Lietuvos žydų paveldo atstovauja viso pasaulio žydams.
„Ponas rabinas Pfefferis, galima sakyti, niekam neatstovauja, nėra tokios oficialiai registruotos litvakų organizacijos“, – piktinosi jis. S.Alperavičius pabrėžė siekiantis, kad už grąžintą žydų turtą gauta kompensacija liktų Lietuvoje ir būtų skirta atstatyti pastatams ir atkurti kultūrinėms tradicijoms.
Pasak bendruomenės vadovo, naujieji pretendentai į turtą turėtų kreiptis į Lietuvos žydų paveldo fondą, o ne tiesiogiai reikšti pretenzijas Vyriausybei.
„Tegu pateikia programą, nes pinigai nebus dalijami tiesiai į kišenes. Paduok paraišką ir gausi pinigų“, – aiškino S.Alperavičius.
Jam keistai atrodo S.J.Pfefferio šnekos, esą šis nieko nebuvo girdėjęs apie fondo ir Vyriausybės derybas: „S.J.Pfefferis atvažiuoja čia kasmet jau dešimt metų iš eilės ir viską puikiai žinojo. Ne vieną kartą ėjo į Vyriausybę. Gali atsirasti dar tūkstantis žydų, kurie taip pat pareikš pretenzijas, o ką reikia pirmiau atstatyti? Ar Lietuvoje esančią ješivą (rabinų mokyklą), ar kažkur Amerikoje?“.
Nenori bylinėtis
Su žydų atstovais vakar susitikęs premjero padėjėjas Vilius Kavaliauskas išklausė naujųjų pretendentų į turtą argumentus ir pripažino, kad būtų lengviau, jeigu žydai būtų vieningi.
„Tada atiduotume tą turtą ir būtume ramūs, kad neteks bylinėtis“, – pridūrė jis.
S.J.Pfefferis Vyriausybės atstovo paprašė jį nuolat informuoti apie Lietuvoje vyksiančius procesus, susijusius su turtu.
Pasak V.Kavaliausko, šiuo metu linkstama prie to, kad su žydų bendruomene būtų atsiskaityta pinigais, o ne išlikusiais pastatais. Pretendentai į turtą, anot jo, tam neprieštarauja. Tokį kelią ketinama rinktis ir dėl to, kad būtų išvengta teisminių ginčų. „Nesinori bylinėtis dėl kiekvieno pastato, geriau jau tai išspręsti išmokant kompensaciją“, – tvirtino ministro pirmininko padėjėjas.
Anksčiau žydai yra pateikę Vyriausybei sąrašą, kuriame buvo apie 1600 grąžintinų pastatų, vėliau šis sąrašas sutrumpėjo iki beveik 500 pastatų. Šiuo metu Vyriausybė yra pripažinusi pretenzijas į 108 pastatus. V.Kavaliausko tvirtinimu, kompensacijai už juos galėtų prireikti virš 170 mln. litų.